Tai rimta. Kyjivui reikia keisti kursą. „The Economist“ skelbia, kas nutiko ()
Karas Ukrainoje tęsis dar ilgai, todėl Kyjivas turi pergalvoti strategijas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Birželį prasidėjęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas turėjo atkovoti nemažai žemių, kad Kyjivas turėtų tvirtą poziciją būsimose derybose.
Tačiau šis planas nepasiteisino, rašo „The Economist“. Leidinys pažymi, kad beprasmiška prašyti nutraukti ugnį ar pradėti derybas, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nerodo jokio noro joms. „Jis laukia, kol Vakarai pavargs, ir tikisi Donaldo Trumpo perrinkimo JAV prezidentu“, - rašė laikraštis.
„Ugnies nutraukimas bus tiesiog pertrauka, kad būtų galima persiginkluoti ir pasiruošti naujam puolimui. Jei ukrainiečiai nustos kovoti, jie gali prarasti savo šalį“, - pažymi leidinys ir priduria, kad tiek Ukraina, tiek jos Vakarų sąjungininkai pradeda suprasti, kad tai yra išsekimo karas.
Leidinio žurnalistai išreiškė nuomonę, kad tiek Ukrainos valdžia, tiek jos sąjungininkai turi permąstyti savo karinę strategiją ir tai, kaip valdyti savo ekonomiką. „Užuot siekus „laimėti“ ir paskui atsikurti, reikėtų siekti užtikrinti, kad Ukraina turėtų pakankamai jėgų kovoti ilgą karą ir galėtų klestėti nepaisant jo“, - teigiama leidinyje.
Taip pat straipsnyje žurnalistai pažymi, kad Ukrainai reikia mobilizuoti išteklius ir keisti žaidimo taisykles, nes nauja taktika ir technologijos gali priartinti pergalę prieš Rusijos Federaciją. „Kartu su puolamaisiais pajėgumais Ukrainai reikia didinti atsparumą. Be sunkiosios ginkluotės, jai reikia padėti išlaikyti daugiametį karą: remontuoti, aprūpinti artileriją ir rengti mokymus. Labiausiai užsitęsusiam karui reikia geresnės priešlėktuvinės gynybos. Ukraina negalės klestėti, jei Rusijos Federacija sprogdins infrastruktūrą ir civilius gyventojus“, - teigiama straipsnyje.
Be to, pasak žurnalistų, Ukrainos ekonomika turėtų pereiti nuo priklausomybės nuo pagalbos prie investicijų pritraukimo, nors konfliktas nesiliauja.
„Ukraina turi didelį potencialą – nuo ginklų gamybos iki didesnio savo ūkiuose užaugintos produkcijos perdirbimo. Iššūkis – paskatinti vietos ir užsienio įmones daugiau investuoti ir susigrąžinti nuo karo pabėgusius ukrainiečius“, - teigiama leidinyje.
„Narystės ES planas per 10 metų suteiktų vilties ukrainiečiams ir paspartintų ekonomines reformas. Toks pat pažadas įkvėpė didžiąją dalį Rytų Europos dešimtajame dešimtmetyje“, - rašo „The Economist“.
Kartu žurnalistai pažymėjo, kad Ukrainos pralaimėjimas reikštų žlugusios valstybės atsiradimą ir V. Putino žudymo mašinos priartėjimą prie ES sienų. „Sėkmė – tai naujos ES narės, turinčios 30 mln. gerai išsilavinusių žmonių, didžiausią Europoje kariuomenę ir didžiulę žemės ūkio bei pramonės bazę, atsiradimas“, - teigė leidinys.
