Izraelio 9/11. Laukia drebinantys įvykiai. „Hamas“ visam laikui pakeis Artimuosius Rytus ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo 2020 m. Abraomo susitarimai paskatino istorinį oficialių santykių tarp Izraelio ir daugelio Artimųjų Rytų bei Afrikos šalių, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, Bahreiną, Maroką ir Sudaną, užmezgimą. Galimas Saudo Arabijos ir Izraelio santykių užmezgimas, tarpininkaujant JAV, buvo suvokiamas kaip lūžis jėgų pusiausvyroje regione. Šiuo atžvilgiu žadėtą gynybos paktą tarp Saudo Arabijos ir JAV Teheranas desperatiškai bandė sugriauti, nes jis aiškiai nukreiptas prieš Iraną. Per visą žmonijos istoriją didžiausias teroristų priešas visada buvo nuosaikieji ir taikdariai. Staigūs „Hamas“ ir „Islamo džihado“, taip pat jų globėjų Irano išpuoliai pasiekė savo tikslą – sutrikdė taikos procesą, kuris buvo ant rimto proveržio slenksčio.
Mažiau aišku, kaip, „Hamas“ nuomone, įvykiai vystysis artimiausiomis dienomis. Terorizmas iš esmės yra strateginis smurtas, kurį renkasi veikėjai, kurie nebeieško politinių sprendimų. Neaišku, kokio konkretaus strateginio rezultato siekia „Hamas“. Galbūt „Hamas“ bando sukelti atsaką, kaip „al-Qaeda“ padarė rugsėjo 11-ąją, įkvėpdamas palestiniečius ir jų sąjungininkus Libane ir už jo ribų pulti Izraelį.
O gal jie tiesiog veikia kaip griaunančios jėgos taikos procese, kuris neseniai sustiprėjo, kaip ministro pirmininko Yitzhako Rabino nužudymas 1995 m. sužlugdė Oslo susitarimus, dėl kurių jis taip sunkiai dirbo.
Tačiau išpuolis surengtas precedento neturinčios pasaulinės paramos Palestinai metu (ir netrukus po to, kai prieštaringai vertinamas pasiūlymas dėl teismų reformos Izraelyje sukrėtė demokratinį pasaulį). O socialiniuose tinkluose buvo transliuojami išties baisūs kadrai apie civilių žudymą gatvėse ir įkaitų paėmimą. Atrodo, neišvengiama, kad šie teroristiniai išpuoliai tik sugrąžins priežastį kovai už Palestiną – galbūt nepataisomai. Visa tai gali pasirodyti kaip stulbinantis apsiskaičiavimas, įmanomas tik neapykantos apaktintiems žmonėms.
Arba valdininkams, kuriems visiškai nerūpi žmonės, kuriems jie išrinkti vadovauti. Kaip ir „al-Qaeda“ bei Irako ir Levanto islamo valstybė per 20 metų trukusį karą su terorizmu, „Hamas“ demonstravo nepagarbą tų, kuriems tariamai atstovauja, gyvybėms. Pradėję džihadą, grupuotės lyderiai ir daugelis jos eilinių darbuotojų sukėlė Izraelio saugumo pajėgų pyktį. Tačiau kelias į jų neutralizavimą bus grįstas paprastų palestiniečių vyrų, moterų ir vaikų lavonais, kurie nenori nieko daugiau, kaip tik daug žadančios ateities. Beveik pusė palestiniečių Gazoje, Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante teigiamai vertina Abraomo susitarimus, labiau nei likusiame arabų pasaulyje. Jei „Hamas“ sutrikdys šį procesą, tai tik padidins smurtą ir nepagerins tų, kurie tikrai kenčia Gazos Ruože, padėties.
Didžiausia grėsmė dabar yra susijusi su tolesniais valdžios pareigūnų klaidingais skaičiavimais. Išties, karas dar toli gražu nesibaigs ir savaime nesibaigs. Izraelio antžeminė operacija, skirta visam laikui užbaigti „Hamas“ keliamas grėsmes, kaip pažadėjo Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, beveik neabejotinai sukels sukilimą Vakarų Krante ir atakas prieš Izraelį iš šiaurės.
Libano „Hezbollah“ – dar vienas Irano regioninis pakalikas. Jau praėjusį savaitgalį „Hezbollah“ iš Libano paleido raketas į Izraelį. O Izraelio gynybos pajėgos perspėjo šalies šiaurėje gyvenančius izraeliečius apie galimą infiltraciją per sieną. Tiksliau sakant, ši tarpvalstybinė „Hezbollah“ veikla buvo 2006 m. Libano karo priežastis. Susidūrę su trijų frontų egzistenciniu karu ir dešimtmečius trukusio nusivylimo dėl nepavykusių taikos procesų, užsitęsusios okupacijos, represijų ir žemės aneksijos, palestiniečiai gali laikyti situaciją vienintele viltimi pakeisti 56 metus trukusį status quo nuo žaibiškos Izraelio pergalės Šešių dienų kare 1967 m.
Taigi Izraelis jaustųsi priverstas nusitaikyti į šių grupuočių Irane pagalbininkus, o ne į atskirus teroristinius judėjimus, kurie jį tiesiogiai puola iš trijų krypčių. Atsižvelgiant į dešiniąją valdančiosios koalicijos sudėtį, Izraelio vadovybei bus sunku atsispirti pagundai duoti tokį niokojantį smūgį. Bet tai lems galingų jėgų išlaisvinimą, kurių bus neįmanoma suvaldyti ir kurios neabejotinai apims visą regioną. O labiausiai nerimą kelia tai, kad Izraelio vyriausybė su precedento neturinčiu kraštutinių dešiniųjų ir nacionalistų grupuočių skaičiumi nepaliaujamai žengs į priekį. Kaip rašo Stephenas Cookas, „tokiomis sąlygomis jokia užsienio vyriausybė, įskaitant JAV, neturės jokių svertų Izraeliui, kad galėtų santūriai reaguoti“.
Daugelis neįvertina terorizmo gebėjimo sutrikdyti taikos procesus, išprovokuoti pavojingą eskalaciją ir nukreipti šalis į daug destruktyvesnių ir mirtinesnių karų kelią. Tačiau būtent žudiko kulka Sarajeve sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą ir žuvo 40 milijonų žmonių, o 3000 žmonių, žuvusių rugsėjo 11 d., pradėjo JAV vadovaujamą pasaulinį karą su terorizmu, kuris nuo to laiko nusinešė 3,6–3,8 mln. žmonių gyvybių.
„Hamas“ išpuoliai lems esminius pokyčius Artimuosiuose Rytuose, kaip ir 1948, 1967 ir 1973 m. karai bei 1982 m. Izraelio invazija į Libaną. Siekiant užbaigti šį karą, svarbiausia užkirsti kelią 1914 m. Sarajevo padariniams ir reaguoti į 2001 m. rugsėjo 11 d., prasidėjusį du dešimtmečius trukusį konfliktą, kuris, daugelio nuomone, nesibaigė JAV pasitraukimu iš Afganistano prieš dvejus metus. Deja, šią užduotį lengviau pasakyti nei atlikti.
Pasekmės pasauliniu mastu
Be to, konfliktas turės pasekmių toli už Artimųjų Rytų sienų. Jau gauta pranešimų apie dešimtis nužudytų ar sulaikytų kitų šalių piliečių, įskaitant amerikiečius. Spaudimas pasaulio vyriausybėms, ypač jei užsienio piliečiai yra tarp įkaitų Gazoje, neabejotinai padidės ir gali privesti prie jėgos panaudojimo.
Įvykiai Izraelyje turėtų priversti Vašingtoną sunerimti, kad jo priešai sieks išnaudoti politinį paralyžių, susiskaldymą ir atitraukimą nuo daugelio tarptautinio saugumo problemų ir gali panaudoti politinį smurtą namuose, kai JAV artėja prie vienos aršiausių prezidento rinkimų kampanijų pasaulyje.
Tačiau pasekmės yra dar platesnės. Tuo metu, kai Rytų Europoje tęsiasi karas dėl demokratijos ateities, tik egzistencinė Izraelio grėsmė gali nukreipti JAV dėmesį nuo Ukrainos klausimo ir nulyginti kelią Rusijos triumfo Europoje link. Pabėgėlių srautai iš kelių šalių ir regionų dar labiau destabilizuoja situaciją aplinkinėse valstybėse ir Europos žemyne, prisidėdami prie tų pačių reakcijų, kurios buvo stebimos po „arabų pavasario“, atsiradimo. Žydų bendruomenės Europoje, JAV ir už jos ribų taip pat sumokės didelę kainą – neabejotina, kad į juos bus nukreipti antisemitiniai teroristai.
Dabar pagrindinis klausimas – ar kovos Gazoje apsiribos Izraeliu, „Hamas“ ir „Palestinos islamo džihadu“ – teroristais, tiesiogiai atsakingais už spalio 7 d. išpuolius. „Hezbollah“ neabejotinai stebės įvykius ir gali ieškoti galimybės išplėsti karinius veiksmus smogdamas Izraeliui iš šiaurės, taip įtraukdamas žydų valstybę į kelių frontų kovą, jei palestiniečiai taip pat pakils Vakarų Krante. 2006 m. „Hezbollah“ iš pradžių buvo pasmerktas visame regione už neapdairumą, tačiau galiausiai sulaukė pagyrimų už tai, kad sugebėjo atlaikyti Izraelio puolimą ir galiausiai dar labiau jį izoliuoti.
Kitaip tariant, jei įvyks kas nors, kas nors artima blogiausiam scenarijui – plataus masto, visapusiškas karas Artimuosiuose Rytuose, įtraukiant Izraelį, besiginantį nuo Irano ir jo atstovų, nukentės pasaulio saugumas ir stabilumas.
Apie autorius
Bruce'as Hoffmanas yra Užsienio santykių tarybos vyresnysis bendradarbis kovos su terorizmu ir nacionalinio saugumo klausimais, Džordžtauno universiteto profesorius. Knygos „Anonymous Soldiers: The Struggle for Israel“ autorius.
Jacobas Weiras yra Užsienio santykių tarybos narys ir Džordžtauno universiteto bei DeSales universiteto docentas. Kartu jie yra būsimos knygos „God, Guns and Sedition: Far-Right Terrorism in America“ autoriai.
