„Neutralumo senąja prasme nebėra.“ 2 karo Ukrainoje pabaigos versijos ()
Vakaruose aštrėja diskusijos dėl karo, kurį Rusija kariauja prieš Ukrainą jau beveik dvejus metus, užbaigimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Oficiali Ukrainos sąjungininkų pozicija šiandien yra vieninga: „karas baigsis būtent tada, kai Rusijos Federacija visiškai išves savo kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos, ir kol tai neįvyks, mes ir toliau padėsime nugalėti agresorių“.
Tačiau jau niekam ne paslaptis, kad būtent su pagalba kai kur iškyla problemų. JAV ją blokuoja trumpistai, o Europos Sąjungoje Kremliaus šalininkai – Vengrija ir Slovakija, teigiama OBOZ.UA straipsnyje.
O informacinė erdvė apie Rusijos ir Ukrainos karą vis labiau užpildoma visokiomis „taikos“ iniciatyvomis. Tuo pačiu metu, nesvarbu, ar tai būtų prisijungimas prie NATO, ar Korėjos tolesnių įvykių variantas, jie suponuoja pagrindinį dalyką – faktinį tam tikros suverenios Ukrainos teritorijos dalies okupacijos pripažinimą.
„Rasmusseno planas“
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pateikė pasiūlymą, pagal kurį Ukraina prisijungtų prie Šiaurės Atlanto Aljanso, tačiau sutarties 5 straipsnis nebūtų taikomas Rusijos okupuotoms teritorijoms.
„Ukraina galėtų prisijungti prie NATO ir be okupuotų Rusijos Federacijos teritorijų. Šiandien Rusijos okupuotų teritorijų pasitraukimas iš NATO sumažins Rusijos Federacijos ir Aljanso konflikto grėsmę. Precedentas egzistuoja nuo tada, kai Vakarų Vokietija įstojo į Aljansą 1955 m., o 5 straipsnis išplito. Mes turime suvokti, kad pilkosios zonos yra pavojingos zonos. Neutralumo senąja prasme nebėra. Pilkosios zonos Putinui tampa pagunda pulti“, – pažymėjo buvęs NATO generalinis
Korėjietiškas variantas
Kai kurie Vakarų atstovai teigia, kad Rusijos ir Ukrainos mūšiai gali baigtis vadinamosiomis „paliaubomis“, kaip prieš 70 metų atsitiko tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos.
Karo Ukrainoje pabaiga gali būti panaši į karo pabaigą Korėjos pusiasalyje, o ženklų daugėja, „Bloomberg“ straipsnyje sakė buvęs NATO vyriausiasis vadas Europoje admirolas Jamesas Stavridis.
Stavridis pažymi, kad Ukraina dabar, kaip ir Pietų Korėja praėjusio amžiaus viduryje, nesugeba iškovoti visiškos pergalės, o po pavasario-vasaros periodo situacija fronte priėjo aklavietę. Tuo pačiu metu vargu ar naikintuvų F-16 tiekimas reikšmingai pakeis situaciją, ir kuo greičiau kovos sustos, tuo greičiau Ukrainos valstybė pradės atsinaujinti.
Stavridis sako, kad Kyjivas turės „bent laikinai“ susitaikyti su Rusijos kontrole Kryme ir sausumos tiltu į pusiasalį.
Admirolas daro prielaidą, kad nė vienai pusei toks požiūris nepatiks: Ukraina nenorės daryti teritorinių nuolaidų, o Kremlius gaus „pietryčių teritorijas“, stipriai užminuotas ir sunaikintas, o tai vargu ar galima laikyti „vertingu prizu“, lyginant su visa Ukrainos teritorija.
Kalbant apie Korėjos variantą, daugelis Vakarų analitikų mano, kad jis yra realesnis.
Apskritai, kaip rašoma straipsnyje, vargu ar Rusija laikysis bet kokios sutartie, kurią pasirašo. Kaip, pavyzdžiui, buvo su tais pačiais Minsko susitarimais, kurie tam tikrais aspektais primena korėjietiškąjį variantą.
Ukrainos liaudies deputatas Aleksandras Merežko pareiškė, kad šie du išsakyti karo užbaigimo scenarijai yra nerealūs tiek politiniu, tiek teisiniu požiūriu: dalies savo teritorijos atsisakymas prieštarauja Ukrainos Konstitucijai. Be to, jo manymu, Putinas taip pat nesuinteresuotas tokiais variantais, nes jis vis dar neatsisako ketinimų užimti visą Ukrainą. Ir apskritai klestinti ir išsivysčiusi Ukraina, kaip Pietų Korėja, jo režimui netinka, nes kelia tiesioginę grėsmę jo režimui.
