„Visas dėmesys skiriamas Artimiesiems Rytams“. FT skelbia, kas laukia Ukrainos ()
Pasak bulgarų žurnalisto Ivano Krastevo, karas Izraelyje pakirto tikėjimą išskirtiniu Rusijos agresijos pobūdžiu, o Globalių Pietų šalys Ukrainą mato kaip kliūtį taikai su Rusija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vakarams kyla klausimas: ar įmanoma efektyviai atsispirti Rusijos agresijai Ukrainoje, kai pagrindinis dėmesys skiriamas įvykiams Artimuosiuose Rytuose? Nauji tyrimai rodo, kad Vakarų visuomenės nuomonė nėra optimistiškai nusiteikusi laimėti šį karą. Apie tai „Financial Times“ paskelbtame straipsnyje rašo bulgarų žurnalistas Ivanas Krastevas.
Pastebima, kad tiek „vanagų“ (karo šalininkų), tiek „balandžių“ (taikdarių) idėjos ir strategijos dėl Ukrainos atrodo atitrūkusios nuo realybės. Tai atspindi visuomenės nuotaikų pablogėjimą tiek Ukrainoje, tiek Vakaruose. Dabar pasaulio visuomenės dėmesys sutelktas į Artimuosius Rytus, todėl Ukrainos parama iš Vakarų nėra tokia akivaizdi kaip anksčiau.
Europa šiandien susiduria su dviem skirtingais, bet glaudžiai susijusiais konfliktais, keliančiais grėsmę ne tik saugumui, bet ir politinei tapatybei. Abu karai, kuriuose dalyvauja branduolinės valstybės, turi reikšmingą simbolinę reikšmę, mano Krastevas.
„Karas tarp Izraelio ir „Hamas“ ne tik nukreipė visuomenės dėmesį į Artimuosius Rytus ir sukūrė konkurenciją dėl išteklių, bet ir susilpnino suvokimą, kad Rusijos agresijos prigimtyje yra kažkas išskirtinio. Kai Rusija nutraukė energijos tiekimą Ukrainos miestams, ji buvo apkaltinta karo nusikaltimų įvykdymu. Izraelis atėmė iš Gazos energijos ir vandens tiekimą. Ar Ukraina ir Vakarai pasiruošę tai vadinti karo nusikaltimais?“, - rašo Krastevas.
Už Vakarų ribų jie mato problemą Ukrainoje
Europos tarptautinių santykių tarybos atlikta apklausa atskleidė įdomų faktą: didžiųjų ne Vakarų šalių visuomenės nuomonę labiau domina ne kaip karas baigsis, o kada jis baigsis.
„Visuomenė laiko pagrindine taikos kliūtimi Vakarus ir Ukrainą, o ne Rusiją. Dauguma vadinamųjų Globalių Pietų gyventojų tikisi, kad Maskva per ateinančius penkerius metus įgis persvarą, ir šį konfliktą vertina kaip konfrontacijos tarp JAV ir Rusijos pavyzdį“, – rašo žurnalistas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Kremlius klaidingai tikėjosi greitos „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje pabaigos ir Rusijos armijos kaip išvaduotojų pasveikinimu. Tačiau, kaip pastebi bulgarų ekspertas, 2022 metais prasidėjęs agresyvus karas ir dabartinis konfliktas yra skirtingi dalykai.
„Daugelis komentatorių nesupranta, kad šiandien Putinas konfliktą Ukrainoje vertina kaip savotiško „amžinojo karo“ su Vakarais dalimi. Jo tikslas nebe sukurti prorusišką Ukrainą, o pademonstruoti, kad provakarietiška Ukraina bus ne kas kita, kaip valstybė, kuri žlugo, ir kad bet kokiu atveju Ukrainos parama iš Vakarų anksčiau ar vėliau nutrūks“, – rašo Krastevas.
Žurnalisto teigimu, šiandieninis išbandymas Vakarams stebėtinai panašus į tuos, su kuriais susidūrė JAV Šaltojo karo pradžioje Vakarų Vokietijos pavyzdžiu (ypač Vakarų Berlyne). Būtina įrodyti, kad Ukraina yra ta vieta, kur investuotojai yra pasirengę investuoti pinigus dar nepasibaigus karui. Tai taip pat turėtų būti šalis, į kurią pasiruošę grįžti užsienyje gyvenantys ukrainiečiai. Ir, galiausiai, Ukraina turėtų turėti galimybę diskutuoti apie stojimą į ES, net kai karas tęsiasi.
„Tačiau ryškiausias Europos tarptautinių santykių tarybos apklausos rezultatas yra tai, kad daugelis ne vakariečių, kurie tiki, kad Rusija laimės Ukrainoje, taip pat mano, kad ES po 20 metų neegzistuos. Tai turėtų priversti Europos lyderius susimąstyti, kas yra ant pastata kortos kalbant apie Ukrainos suverenitetą“, – reziumavo Krastevas.
Ivanas Krastevas yra FT redaktorius, Sofijos Liberaliųjų strategijų centro pirmininkas ir IWM Vienna bendradarbis.
