„Karas aklavietėje. Ukraina privalo pripažinti naują realybę“ (1)
Autoriai įsitikinę, kad geriausias variantas – „pakeisti karo strategiją“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Autoritetingas amerikiečių leidinys „Foreign Affairs“ lapkričio 17 d. paskelbė prieštaringą straipsnį pavadinimu „Permąstyti sėkmę Ukrainoje“, kuriame autoriai kalba apie karo „aklavietę“, apmąsto galimas derybas, kurias turėtų paskatinti Vašingtonas ir apie tai, kad Ukraina turėtų pereiti į gynybą, o ne puolimą.
TSN.ua pasakoja apie ką šis straipsnis ir kuo žinomi šio straipsnio autoriai.
Autoriai įsitikinę, kad drėgni ir šalti orai neleis Ukrainai iki metų pabaigos atlikti aktyvių puolimo veiksmų, o pasirengimas teikti karinę ir ekonominę paramą Ukrainai pradėjo silpti tiek JAV, tiek Europoje, todėl „šios aplinkybės lemia poreikį visapusiškai iš naujo įvertinti dabartinę strategiją, kurią įgyvendina Ukraina ir jos partneriai“.
Toliau rašoma, kad visiškos Ukrainos deokupacijos tikslai yra absoliučiai pagrįsti, tačiau „strategiškai nepasiekiami“.
„Kijevo kariniai tikslai – išvyti Rusijos armiją iš Ukrainos žemės ir visiškai atkurti jos teritorinį vientisumą, įskaitant Krymą – tebėra teisiškai ir politiškai neginčytini. Tačiau strategiškai jie yra nepasiekiami, ypač artimiausioje ateityje ir net už jos ribų", – sakoma straipsnyje, ir iškart nurodoma, kad Vašingtonui laikas dėti pastangas kuriant naują politiką, nustatančią „pasiekiamus tikslus“.
Straipsnyje teigiama, kad Jungtinės Valstijos turėtų pradėti konsultacijas su Ukraina ir jos Europos partneriais dėl strategijos, „pagrįstos Ukrainos pasirengimu derėtis dėl paliaubų su Rusija ir tuo pat metu perkelti savo karinį akcentą nuo puolamojo prie gynybinio“.
Taigi, anot autorių, Ukraina galės sumažinti karinius nuostolius ir nukreipti išteklius į ilgalaikę gynybą ir atstatymą, net jei Kremlius atsisakys paliaubų.
„Aklavietė“
Šiame skyriuje dar kartą pabrėžiama, kad „kontrpuolimas nebuvo toks sėkmingas, kaip tikėtasi“. Šiuo tikslu buvo pateikta Valerijaus Zalužno citata, kad „greičiausiai gilaus ir gražaus proveržio nebus“. Remdamiesi tuo, autoriai daro išvadą, kad laikas Kremliui palankus:
„Laikas nebus Ukrainos pusėje, jei didelio intensyvumo karas užsitęs neribotą laiką. Rusijos ekonomika ir jos gynybos pramonės bazė karo stovyje. Maskva taip pat importuoja ginklus iš Šiaurės Korėjos ir Irano ir turi prieigą prie prekių, kuriose yra technologijų, kuriomis Rusija turi sustiprinti savo karinį buvimą Ukrainoje, ji turi didelį gyvosios jėgos rezervą, kurį gali panaudoti“.
Be to, straipsnyje pažymima, kad Ukraina neturi tokių didelių mobilizacijos resursų ir žmonės ir toliau miršta, ir dar kartą pabrėžiamas „didėjantis Vakarų nuovargis nuo karo“.
„Tarp Vakarų šalininkų nuovargis pradeda daryti įtaką jų norui tęsti paramos Kijevui srautą. Jungtinės Valstijos vis dar vaidina pagrindinį vaidmenį teikiant Vakarų pagalbą Ukrainai, tačiau pasipriešinimas Respublikonų partijoje auga. Pagrindinis varžovas į prezidentus, buvęs prezidentas Donaldas Trumpas rėmė Rusiją ir atsiribojo nuo JAV partnerių, įskaitant Ukrainą. Tai, kad Trumpas lenkia Bideną rinkimuose svarbiausiose svyruojančiose valstijose, tik padidina netikrumą dėl JAV politikos trajektorijos. O JAV paramos Ukrainai nestabilumas padidins nestabilumą Europoje, kur viena ES narė Slovakija jau nusprendė nutraukti karinės pagalbos teikimą Kijevui“, – rašoma straipsnyje.
Be to, žurnalistai priduria, kad JAV dabar palaiko du partnerius – Ukrainą ir Izraelį – karštuose karuose, o tai sekina ekonomiką ir gynybos pramonę. Ir dar kartą jie pabrėžia, kad Kijevui atrodo naudinga „priimti naują gynybos strategiją“.
„Keistis vaidmenimis“
Straipsnio autoriai mano, kad Vašingtonas turi imtis iniciatyvos pradėti konsultacijas su Ukraina ir Vakarų sąjungininkais, kuriomis siekiama įtikinti Kijevą pasiūlyti paliaubas: „Paliaubos išgelbėtų gyvybes, leistų pradėti ekonomikos atstatymą ir leistų Ukrainai siųsti Vakarų ginklus, kuris skirtas investuoti į ilgalaikį saugumą, o ne greitai išleisti ginklus mūšio lauke, kuris atsidūrė aklavietėje“.
Straipsnyje kažkodėl išreiškiamas įsitikinimas, kad Maskvos susitarimų laikymasis „nekelia abejonių“, jei ji sutiks su paliaubomis. Sakoma, kad Rusijos kariai patyrė milžiniškų nuostolių, o Rusijos agresija privertė NATO susivienyti, taigi: „Putinas gali tiesiog pasinaudoti šia galimybe sustabdyti kraujo praliejimą ir pabandyti išvesti Rusiją iš izoliacijos“.
Tačiau yra didelė kito įvykių raidos tikimybė:
„Daug labiau tikėtina, kad Maskva atmes paliaubų pasiūlymą. Putinas vis dar laikosi ekspansyvių karinių tikslų Ukrainoje ir, atrodo, mano, kad Rusija turi didesnę galią nei Ukraina. Jis neabejotinai atidžiai stebi JAV apklausas, kurios rodo, kad Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus yra reali galimybė, ir tai tikrai susilpnintų, jei ne sustabdytų JAV paramą Ukrainai. Jis gali nustatyti sąlygas, kurios neabejotinai bus nepriimtinos Ukrainai ir Vakarams“.
„Ukraina turi pereiti prie gynybos strategijos“
Šioje straipsnio dalyje autoriai ir toliau primygtinai reikalauja „keisti karinių operacijų strategiją“ Ukrainoje ir įtikina, kad net jei Rusija atsisakytų paliaubų, toks pasiūlymas turi būti „padėtas ant derybų stalo“.
„Kremliaus atsisakymas atsisakyti paliaubų padės Vakarų vyriausybėms išlaikyti ir sustiprinti sankcijas Rusijai, taip pat padės Ukrainai užsitikrinti ilgalaikę karinę ir ekonominę paramą“, – rašoma straipsnyje ir priduriama, kad Ukraina turėtų sutelkti dėmesį į paliaubų palaikymą ir teritorijų atkūrimą, kurią šiuo metu ji kontroliuoja.
Net ir pereinant prie priešakinės gynybos strategijos, JAV analitikai teigia, kad Ukraina gali ir toliau naudoti tolimojo nuotolio ginklus, karinio jūrų laivyno išteklius ir slaptas operacijas, kad galėtų smogti Rusijos pozicijoms už linijų ir Kryme, o tai padidintų besitęsiančios okupacijos išlaidas. Ir jei atsiras aiškių įrodymų, kad Rusijos kariniai pajėgumai ar valia silpsta, Ukraina pasiliks galimybę grįžti prie puolamesnės strategijos.
Tęsinys kitame puslapyje:
„Geriausias variantas“
„Foreign Affairs“ straipsnis baigiamas tuo, kad Ukrainai „reikia pasaldinti karčią piliulę“, o JAV ir NATO turi prisiimti įsipareigojimus ne tik teikti ilgalaikę ekonominę ir karinę pagalbą, bet ir garantuoti Ukrainos nepriklausomybę:
„Šis įsipareigojimas bus grindžiamas NATO sutarties 4 straipsniu, kuris numato nedelsiant konsultuotis, kai iškils grėsmė valstybės narės „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“. Europos Sąjunga, neseniai paskelbusi apie ketinimą pradėti stojimo derybas su Kijevu, turėtų paspartinti Ukrainos narystės grafiką ir kol kas pasiūlyti jai specialų ES palengvintą susitarimą. Vakarų sąjungininkai taip pat turėtų aiškiai pasakyti, kad dauguma sankcijų Rusijai galios tol, kol Rusijos kariai paliks Ukrainą, ir padės Ukrainai atstatyti savo teritorinį vientisumą prie derybų stalo“.
Kalbant apie straipsnio autorius, „Foreign Affairs“ pažymėjo, kad jį parašė Užsienio santykių tarybos prezidentas emeritas Richardas Haasas ir Užsienio santykių tarybos vyresnysis bendradarbis bei Džordžtauno universiteto tarptautinių santykių profesorius Charlesas Kupchanas (jis Obamos administracijos metu ėjo vyresniojo direktoriaus pareigas Europos reikalams reikalams Nacionalinio saugumo taryboje).
