„Nesvarbu, ką politikai sako, svarbu, ką jie daro. Trys Ukrainos pasiekimai ir auksinė proga Baltarusijai“ ()
„Galijotas kris, o Dovydas laimės.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki Naujųjų metų liko 13 dienų. Tinklalapis Charter97.org paprašė Ukrainos politiko, buvusio Aukščiausiosios Rados nario Borislavo Berezos apibendrinti pagrindinius praėjusių metų rezultatus ir pateikti prognozę 2024 m.
Ukraina turi teigiamų ir neigiamų rezultatų. Tarp teigiamų, pirma, Ukraina išgyveno 2023 m. ir, tikiuosi, išgyvens ateinančiais metais. Tikiuosi, kad šalis, konsolidavusi savo pajėgas, sugebės visiškai išspausti Rusiją iš savo teritorijos visomis kryptimis. Kol kas esame poziciniame kare, apie kurį kalbėjo vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.
Antra, nepaisant nuolatinių gandų, kad „Vakarai palieka Ukrainą“, Ukraina vis dar yra Vakarų politikų dėmesio centre. Vyksta diskusija ir dėl pinigų skyrimo, ir dėl ginklų gavimo.
Rimta Ukrainos problema šiandien yra ta, kad ginklai ir amunicija sandėliuose baigiasi, dabar juos reikia gaminti. Ir tai laikas, kuris, deja, žaidžia prieš Ukrainą.
Niekas Europoje neplanavo karo nuo Šaltojo karo pabaigos. Visus šiuos metus ginklus kaupė tik Rusija, todėl dabar Europa (ir mes kartu su ja) skina paviršutiniško požiūrio į karo grėsmę vaisius. Tie, kurie netikėjo, dabar priversti ne tik tikėti, bet ir suvokti, kad tai gali išsivystyti į Trečiąjį pasaulinį karą.
Trečia, verta pabrėžti, Ukrainos ekonomika atlaikė. Nors Rusija tikėjosi, kad, prasidėjus grūdų blokadai, Ukraina žlugs.
Galima sakyti, kad Ukraina išgyveno. Kol kas reikia sukaupti valią ir jėgas į vieningą kumštį, o tada smogti. Galijotas kris, o Dovydas laimės.
Dabar daug žmonių kalba apie Vakarų nuovargį nuo karo, yra politikų, raginančių atsisakyti padėti Ukrainai. Kaip manote, ar Vakarai susivoks?
Viskas labai paprasta. Aš bendrauju su politikais ir aiškiai suprantu jų motyvaciją. Kai vienas sako, kad visi žmonės turi turėti ilgus plaukus, tai kitas, norėdamas skirtis nuo jo, sakys, kad reikia kirptis visiems. Politika yra sudaryta iš kontrastų. Nieko stebėtino.
Atkreipkite dėmesį, kad tas pats Orbanas, kuris neseniai šaukė, kad yra prieš Ukrainos įstojimą į ES, dabar visiškai pakeitė savo žodžius. Nesvarbu, ką politikai sako, svarbu, ką jie daro.
Pavyzdžiui, Vokietija dabar gamina Ukrainai šarvuočius Vengrijos teritorijoje, įgyvendindama ES sutartį. Tai atneš pinigų ES, o šarvuočių – Ukrainai. Mažiau reikia reaguoti į skambius pareiškimus, o daugiau į tikrus veiksmus.
JAV demokratai ir respublikonai dabar sutaria, kad Ukrainai reikia padėti. Deja, artėja prezidento rinkimai. Atitinkamai, čia yra svarbesnė istorija apie tai, kaip kiekvienai iš šių pusių laimėti. Jie bando žaisti su Ukraina kaip atskira korta. Turime į šiuos dalykus žiūrėti blaiviai. Čia kyla klausimas ne dėl to, kad jie nenori padėti Ukrainai, o apie tai, kad jie nori šiandien laimėti rinkimus.
Nuovargio nėra, bet yra politikų bandymų panaudoti Ukrainą kaip kozirį kai kuriuose savo politiniuose susitarimuose – nei daugiau, nei mažiau. Vieni nori žaisti prieš Ukrainą, kiti – už. Svarbiausia, kad parama niekur nedingtų.
Kokiais rezultatais Rusija baigia šiuos metus?
Nuo šūkio „Kyjivas per tris dienas“ jie perėjo prie šūkio „paimkime bent ką nors“. Putinas norėjo gauti Avdijivką iki savo „tiesioginės linijos“ - jam to nepavyko. Dabar jis nori gauti Avdijivką bent jau iki rinkimų kovo viduryje. Putinas jau svajoja apie bet ką, kad galėtų parodytų rezultatus. Jis tikisi, kad Vakarai pavargs, bet Vakarai nepavargs.
Be to, net Vokietija, kuri visada sakydavo, derėkimės su Rusija, šiandien atsidūrė visiškai kitokioje pozicijoje.
Ji išsako tikslus ir uždavinius, kurie sutampa su Ukrainos tikslais ir uždaviniais – užtikrinti šalies gynybinį pajėgumą galingesniais ginklais ir finansavimu.
Galima sakyti, kad šiandien Rusijai pavyko išsivaduoti iš izoliacijos dėl kelių dalykų: kitų diktatoriškų režimų, antikolonijinės retorikos ir karų kurstymo visame pasaulyje. Tiesą sakant, yra SSRS strategijos tąsa, kuri, pirkdama sau lojalius politikus, kurstydama karus, užtikrino savo interesus visame pasaulyje. Šiandien tai daro Rusija, bet mes prisimename, prie ko privedė SSRS. Rusijos Federacija taip pat baigs žlugimu. Tai gali įvykti per ateinančius trejus metus arba per ateinančius 10 metų.
Svarbu, kad šis kortų namelis nesutraiškytų Ukrainos tiek pabėgėlių srautu, tiek tuo, kas ten prasidės. Ir bus blogiau nei 90-aisiais. Be to, reikia pasakyti, kad tai unikali proga Baltarusijai, kuri galės išsivaduoti iš de facto anšliuso iš Rusijos pusės.
Baltarusiai turės galimybę gyventi laisvoje, besivystančioje, demokratinėje Baltarusijoje, kur saugumo pajėgos bus tik įstatymų įgyvendinimo garantas, o ne represinis valdžios aparatas.
Tai ilgalaikėje perspektyvoje. Kaip jūs matote 2024 m.?
Kiti metai bus labai sunkūs. Pirma, visame pasaulyje vyks 48 rinkimai. Įskaitant Europą, JAV ir Rusijos Federaciją. Jei Rusijoje viskas aišku, jie išrinks „Putiną Putinui“, tai, pavyzdžiui, kaip baigsis rinkimai JAV, niekas nežino.
Jei D. Trumpui nebus leista dalyvauti rinkimuose dėl baudžiamojo persekiojimo (to tikimybė yra itin didelė), tai nėra faktas, kad Bidenas bus nominuotas. Tada demokratai turės visiškai kitą kandidatą, pavyzdžiui, Michelle Obama. Tada matysime visiškai skirtingus scenarijus.
Taip pat reikia suprasti, kad kitais metais rinkimai turės didelės įtakos ne tik retorikai, bet ir procesams. Rusija lauks, kaip baigsis JAV rinkimai.
Jeigu JAV laimės ne Trumpas, tai Rusija bus priversta ieškoti variantų deryboms su Ukraina, nes su visomis nuostabiomis kalbomis, sklindančiomis iš „Pirmojo kanalo“ ir išsakytomis Rusijos vadovybės, žmonės Rusijoje jaučia karą itin aštriai.
Kai kurie, žinoma, užsidirbo, bet dar daugiau (300 tūkst.) neteko vaikų, brolių, vyrų. Likusieji taip pat nelabai nori mirti Ukrainoje. Be to, Rusijos Federacija turi didelių problemų dėl darbo jėgos, tai oficialiai patvirtina „Rosstat“.
Visiška Rusijos priklausomybė nuo Kinijos jau matoma plika akimi. Putinui nenaudingos besitęsiančios sankcijos ir izoliacija. Jis gali išpūsti skruostus ir rodyti abejingumą, tačiau reali padėtis rusams ilgainiui bus labai bloga, ir jie tai supranta.
Taip, Putinas gali kovoti ilgai, bet jis nieko nepasieks. Karas be tikslų ir laimėjimų yra didelė Rusijos vidaus politikos problema.
