„Ukrainai būtina užšaldyti karą ir pavadinti tai „pergale“ ()
Net kai kurie aršiausi Ukrainos Vakarų šalininkai dabar kalba apie tai, kad jai reikia įšaldyti konfliktą ir paskelbti pergalę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip praneša „ZN.ua“, tai nurodyta FT medžiagoje.
Žurnalistas ir vyriausiasis leidinio tarptautinių įvykių komentatorius Gideonas Rahmanas pažymėjo, kad situacija smarkiai skiriasi nuo 2023 m. pradžios optimizmo. Tada buvo tikimasi, kad Ukraina pavasarį ir vasarą pradės puolimą, prasiverš per Rusijos linijas ir sukels pavojų Rusijos kontrolei Kryme.
„Tačiau kontrpuolimas nepavyko ir nei vanagai, nei balandžiai savo pergalės teorijos neįžvelgė praktiškai“, – sakė G. Rahmanas.
Žurnalistas pažymi, kad 2024 metais perspektyvos gerokai niūresnės, nes Ukrainos gynybos pajėgos jau priverstos normuoti amuniciją. ES ir JAV bando susitarti dėl naujų karinės pagalbos paketų. O J. Bideno pažadas remti Ukrainą „kol tai tęsis“ pakeistas į „kiek galėsime“.
G. Rahmano teigimu, jei 2023-ieji buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsakomojo puolimo metai, tai 2024-ieji galėtų būti metai, kai Rusijos Federacija vėl atakuotų. Blogiausiu atveju, jei Vakarų pagalba bus nutraukta, Ukraina gali atsidurti rimtoje bėdoje jau vasarą.
Autorius pažymėjo, kad naujasis Vakarų pagalbos paketas padės sutramdyti Rusijos Federaciją, jei ji pradės puolimą. Tačiau net jei karas 2024 m. pasieks aklavietę, laikas vis tiek gali būti Rusijos pusėje. Tiek Ukraina, tiek Rusija patyrė nuostolių, tačiau Rusijos Federacijos gyventojų skaičius gerokai viršija Ukrainos gyventojų skaičių.
Autorius mano, kad vidaus politika, visų pirma 2024 m. vyksiantys JAV prezidento rinkimai, daugiausia kursto protestus Amerikoje prieš tolesnę pagalbą Ukrainai.
„Be įtikinamos pergalės teorijos spaudimas Ukrainai derėtis su Rusija augs“, – pridūrė G. Rahmanas.
Jis pripažįsta, kad ukrainiečiai galėtų sutikti su susitarimu (net jei į jį būtų įtrauktos teritorinės nuolaidos), jei būtų tikri, kad Rusija jo laikysis. Tačiau Ukrainos pareigūnai gali nurodyti daugybę sutarčių, kurias V. Putinas sudarė ir sulaužė. Jie mano, kad bet kokį karo veiksmų nutraukimą Rusija paprasčiausiai panaudos kaip galimybę persiginkluoti.
Alternatyva formaliam Rusijos ir Ukrainos susitarimui, anot žurnalisto, galėtų būti realus konflikto įšaldymas. Pagal tokį scenarijų Ukraina pereitų prie daugiausia gynybinės pozicijos ir suvaržytų tolesnę Rusijos pažangą. Kova niekada visiškai nesiliaus, bet sumažės.
Tarpinė situacija tarp įšaldyto konflikto ir oficialios taikos sutarties būtų paliaubos. Abi pusės susitaria tik dėl karo veiksmų nutraukimo, neišspręsdamos jokių politinių problemų, dėl kurių kilo konfliktas. Modelis čia būtų Korėjos karo pabaiga ir pusiasalio padalijimas į Šiaurės ir Pietų Korėją. Kadangi kovos Korėjoje buvo tik nutrūkusios, pietų korėjiečiai sugebėjo susitelkti ties savo ekonomikos atstatymu ir sulaukė didžiulės sėkmės.
Net kai kurie aršiausi Ukrainos Vakarų šalininkai dabar kalba apie tai, kad Kyjivas turi pripažinti įšaldytą konfliktą ir paskelbti pergalę, pažymėjo G. Rahmanas.
Apibendrindamas autorius pažymėjo, kad Ukraina, skirtingai nei Rusijos Federacija, dabar turi precedento neturintį tarptautinį palaikymą ir pagarbą. Ji taip pat sumokėjo siaubingą kainą šiame kare. Tačiau jos, kaip nepriklausomos tautos, turinčios garbingą kultūrą ir tapatybę, statusas niekada nebus ištrintas. Didžiuliame istoriniame fone tai tikrai svarbi pergalė.
