Didėjant Rusijos kariniam biudžetui, Europa pradėjo ruoštis karui su ja jau savo teritorijoje šio dešimtmečio pabaigoje.

„Focus“ išsiaiškino, kas slypi už šio pasiruošimo ir kokią vietą jame užima Ukraina.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paragino Europą ruoštis karui su Rusija. Tam ji turi apie 5-8 metus. Per šį laiką būtina kompensuoti tai, kas buvo prarasta ginkluotosiose pajėgose, kariniame-pramoniniame komplekse ir visuomenėje.

„Kartais susidaro įspūdis, kad dar ne visi suprato, kad turime padaryti daugiau, kad užtikrintume savo saugumą. Susidūrus su didele krize, mums reikia ginkluotųjų pajėgų, galinčių apginti šią šalį. Ir karo atveju taip pat“, - sakė Pistorius interviu „Welt am Sonntag“.

Ministras priminė, kad Rusija ginklų gamybą didina daugiau nei 60 proc., o Kremliaus grasinimai Baltijos šalims, Sakartvelui ir Moldovai dešimtmečio pabaigoje gali virsti tiesioginiais pavojais.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis jau yra sakęs, kad Rusija gali pulti Baltijos šalis ir tas šalis, kuriose dislokuoti Rusijos kariniai kontingentai. Pažymėtina, kad ši informacija nėra politinis pareiškimas, o pagrįsta sistemingomis žvalgybos ataskaitomis.

Pastaruoju metu Vakarų politikams pradėjo kelti nerimą galimo karo visame Europos žemyne ​​klausimas. Čekijos prezidentas Petras Pavelas, kurį politikos apžvalgininkai vadina tikrovės pranašu, perspėjo, kad 2024-ieji bus „naujos situacijos“, su kuria Europa turės susidurti, metai.

„Vladimiras Putinas tikisi, kad jei Donaldui Trumpui pasiseks JAV prezidento rinkimuose, jis galės su juo derėtis, nepaisant to, ką apie tai galvoja Ukraina ar likusi Europa, ir kad bus pasiektas kažkoks kompromisas teoriškai sugrąžinantis Rusiją į pagrindinio žaidėjo statusą, o kiti turės kažkaip su tuo susitaikyti“, – mano Pavelas.

Beje, apie tiesioginio karo su Rusijos Federacija galimybę kalba ir Čekija. Čekijos kariuomenės generalinio štabo viršininko Karelio Rzekos teigimu, Rusijos armija Ukrainoje gerokai pasikeitė ir gerokai skiriasi nuo tos, kuri pradėjo invaziją 2022 m. Nors atviro karo su Europa galimybė dabar mažai tikėtina, tai nėra neįmanoma.

Kaip Europa reaguoja į Rusijos invaziją į Ukrainą

Reaguodama į Rusijos Federacijos karinės invazijos į Baltijos šalis grasinimus, Vokietija Lietuvoje dislokuos visą 4800 karių ir beveik 200 civilių darbuotojų brigadą. Atitinkamas susitarimas jau pasiektas tarp šalių vyriausybių. Žinoma, kad Vokietijos kariuomenė bus dislokuota tiesiai prie Lietuvos sienos su Rusijos Federacija. Kalbant apie laiką, žinoma, kad pati brigada bus suformuota iki 2025 metų.

Vokietija turi ambicijų tapti Europos regionine lydere ir savo ketinimų neslepia. Anksčiau Pistorius teigė, kad Vokietijos kariuomenė turi būti pasirengusi kovai, o pati šalis turėtų būti atgrasymo ramstis Europoje. Šalies valdžia jau yra sukūrusi specialų 100 milijardų eurų fondą moderniai ginkluotei įsigyti.

Viso masto Rusijos invazija Ukrainoje suaktyvino Europos vyriausybes sprendžiant savo kariuomenių perginklavimo ir išlaidų gynybai klausimą.

Priminsime, kad viena iš konflikto, kilusio tarp JAV ir NATO sąjungininkų, priežasčių buvo gynybos finansavimo klausimas. Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Europą nenorint išleisti 2 % BVP, o Vašingtonas turėjo mokėti daugiau už pasaulinį saugumą.

Šiuo metu D. Trumpas yra pagrindinis Bideno konkurentas prezidento rinkimuose. Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bei Baltijos šalių vyriausybės jau paskelbė apie planus didinti išlaidas gynybai ir perginklavimui. Dar prieš prasidedant plataus masto Rusijos invazijai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Europą strategiškai persiginkluoti Kremliaus agresyvių veiksmų fone. Tačiau, kaip parodė laikas, šie kreipimaisi jokių esminių pokyčių nepradėjo.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()