Skylėtasis kalibras: itališki šaudmenys su skylutėmis

Pataisykite. 1. Rašote, kad duobutės, skylutės ir tt yra tūtelėje. Kiek įsivaizduoju šovinio konstrukciją, tai tūtelė yra toks, iš vieno galo uždaras cilindras, pripildytas parako ir kurio atvirame gale įstatyta kulka. Nuotraukose, tas skylėtas daiktas panašus į kulką, bet ne į tūtelę. 2. Šaunamojo ginklo žiočių efektas... Gerai, kad yra nuoroda į wikipedia... Ten kompensatorius, stabdis..., na, kažkaip suprantamiau galima sugalvot.

Sveiki, ko gero verčiant buvo supainiotos sąvokos kulka, tūta, šovinys. Į tūtą (gilzę) pilamas parakas, įstatoma kulka ir visas šis rinkinys vadinamas šoviniu. Šūvio metu vamzdziu keliauja tik kulka, gilzė pašalinama iš vamzdžio (rankiniu būdu arba automatiškai). Tiek nuotraukoje, tiek ir rusiškame straipsnyje, kuris nurodomas kaip šaltinis, kalbama apie skyles kulkoje. Jei gilzė ar šovinys būtų skylėti, tai lengvai sudrėgtų parakas, jis išbyrėtų.

Panašu, kad mažumėle akių dūmimo programa. 1. Panašu, kad šoninės skylutės siekiasi su centrine. Kokių būdu nesušlampa parakas? Na, o jei yra tarpiklis, tai kaip parako dujos patenka į ertmę? Be abejo, gali būti koks nors sudegantis/išsilydantis tarpiklis. Kaži kokia jo įtaka? 2. Jei sumažėja dūmų, tai kur jie pasideda? Nieko bendro su skylutėmis, čia tik užtaiso medžiagos įtaka. 3. Kulkos stabilizavimas iššovus iš žiočių - didiname trintį į šonus ir pasipriešinimą skriejant. Prarandame kulkos greitį. 4. Reaktyvinis efektas? Iš kur? Jam sukurti reikia gauti energijos. Skylutės šonuose sukuria aerodinaminį pasipriešinimą. Nemačiau, kad formules konstruotu su skylėmis šonuose ir subinėje. 5. Mažesnis garsas. Tikrai gali būti. Paprastai mažinamas mažinant kulkos greitį ties žiotimis. Iš to ir visos pasekmės. Gaila, bet ir šioje srityje marketingas ir smegenų plovimas pradeda lenkti mokslą ir tikrą naudą.

Rašo, kad padidėja kulkos greitis. Manau taip yra dėl to, kad padarius skylutes sumažėja kulkos masė, o ne dėl ko kito.

Dėl masės sutinku. Sumažinus masę stabilumas mažėja taip pat.

aerodinamikoje ne tiek masė, kiek pasipriešinimas turi įtakos stabilumui. Matomai per skylutes pagaunamas ir išpučiamas oras suveikia lyg automobiliui spoileris ar lėktuvui sparnai, atsiradusi jėga padeda generuoti krypties jėgas. Tad sakykim šoninis vėjas turėtu mažiau įtakos kulkos skriejimo trajektorijai jei kulkas generuos prispaudžiamąją /keliamąją jėgą. (na maždaug, nesu fizikas kad tiksliai apibrėžčiau fizikinius dalykus, tik maždaug esmę)

hmmm... greičiau skrenda, bet ar tiek pat efektyvios ir pagal savo pirminę paskirty?

šiaip tai trajektorijos plokštumui didžiausia įtaką daro kulkos balistinis koeficientas, ir ne tiek, išlėkimo greitis. Dėl pirmojo, žiūrėdamas į tas skylėtas kulkas labai abejoju. Išlėkimo greitis, tikiu kad yra didesnis, bet ne dėl skylučių o dėl medžiagos iš ko jos padarytos. Spėkit kodėl tam geriau tinka švinas? Svarbesnis parametras yra kulkos kinetinė energija, o su sunkia kulka, parako užtaisams ji dažniausiai būna didesnė. O svarbiausias klaustukas, tai kad dėl mažos kulkos masės, nebetiks originalus ginklo graižtvų žingsnis, kad tinkamai stabilizuoti kulką. Jis bus per trumpas.

stai ir pagaliau 'greicio skyles' ;D

manau geriau paleisti 15 paprastu, pigiu, netaikliu, rusisku kulku negu viena super prabangia, italiska:) samdomi zudikai turetu susidometi, galbut sias kulkas pasirinkti, net kaip savo stiliu

Nemanau, kad išgręšti kelias skylutes tam tikrose vietose yra kažkas sunkaus. Aišku, šovinio kaina kiltų, bet specialiosios paskirties padaliniam, arba kaip minėjai - samdomiems žudikams . Vistik. Pragęžus skylutes kulkos masė sumažėtų, dėl ko sumažėtų jos kinetinė energija, dėl ko sumažėtų jos skvarba. T.y. Neprašautų pro apsauginės liemenės sluoksnį pro kurį galbūt prašautų ne pragręžiota kulka.

Darant prielaidą, kad sumažėja tik kulkos masė, o jos išskriejimo greitis lieka nepakitęs, tu būtum teisus. Bet straipsnyje paminėjo, jog būtent dėl mažesnio svorio, kulka išlekia greičiau, todėl manau, kad energija nepakinta.

ant pistoletų būna kad lengvos turi daugiau energijos, bet ant šautuvų ilgais vamzdžiais, didžioji dauguma šovinių variantų, tai džaulių daugiau ant šovinių su sunkiomis kulkomis.

Kinetinė energija priklauso nuo masės ir nuo greičio kvadrato. Tad pavyzdžiui, masei sumažėjus du kartus, o greičiui du kartus padidėjus, kinetinė energija neišliks tokia pati, o bus dvigubai didesnė.

1 Gilzės kraštai uždengia skylutes. 2 Dalis dūmų išskrenda kartu su kulka ir išsisklaido kažkur toli atrodo kad sumažėja. 4 http://www.youtube.com/watch?v=DU4LLwHo ... re=related (deja angliškai neradau, bet tie įdubimai pagerina aerodinamines savybes) 5 blogai išversta, ten turėjo omenyje muzzle brake. Kulka dar nepaliko vamzdžio, o dalis slėgio išėjo pro šonines skylutes. Marketingas marketingu bet tiesos čia nemažai, tik nežinau ar tas patobulinimas realiame gyvenime reikalingas. Paprastai kai daromos brangios kulkos iš bronzos vienintelis jų minusas sumažėjęs svoris, o prigraižiojus juose skylių jis tik dar sumažėja.

Sutinku, geri pastebėjimai. Bet įdubimai nėra skylės.

gal skylės turi tokį patį poveikį kaip įdubimai, o gal ir ne. Nežinau.

Mazesnis svoris mazesne ir atatranka, mazesnis svoris didesnis isibegejomo greitis. Visa kita tik pasakos. Rusai megsta pezeti apie karines nesamones.

Kažkas jau komentavo bet ir aš savo nuomonę išsakysiu (dalis argumentų jau isakyta kitų vartotojų): 1) skyles uždengia tūtos kraštai o išorėje lieka tik kulkos smaigalys be skylų. 2) manau kad tuo momentu kai kulka palieka vamzdį pati kulka atlieka muzle braker funkciją taigi dūmai išeina ne ta pačia kryptimi kaip kulka o per šonines skyles pasiskleidžia visomis kryptimis (dūmų nesumažėja bet greičiau išsisklaido ir tampa mažiau pastebimi) 3) čia jau reikėtų tolimesnių tyrimų rezultatų, bet esmė gali būti panaši kaip oro burbulų pūtimas po laivu ir trintis liktų tik kulkos „nosies“ trintis į orą, o kulkos šonai apsupti kaip ir oro pagalvės (spėjimas) 4) čia ir įdomus varijantas.. vienintelis į galvą šaunantis paaiškinimas kad galbūt šoninės skylutės gali būti pakreiptos šiek tiek atgal (gali būti netgi atgal ir į šoną) taip dujos išeidamos sukurtų papildomą reaktyvinę jėga ir netgi papildomą giroskopinį momentą kas kartu padidintų ir kulkos greitį ir tikslumą 5) na kad kulka skries mažesniu už garsą greičiu beveik neįtikėtia, taigi manau kad čia minimas kitas šūvio garsą lemiantis veiksnys, tai parako dujų išeinančių ir vamzdžio „pokštelėjimas“ tai manau atsakymas tas pats kaip ir 2 punkte, t.y. garsas kartu su dujom ir liepsna išeina ne taip tiesiai į taikinio pusę o išsklaidomas visomis kryptimis.. ir šūvis tampa mažiau girdimas ir pastebimas