Sukurtos pirmosios naviguojančios kulkos

vieno nesupratau. kam jai suktis ir skristi tiesiai jei gali zydiskai ir uz kampo uzlekti.

Skreijimas tiesiai padetu isvengti atsitiktinio susidurimo su kliutimis, tarkim saudant miske ar mieste, be to skrendant tiesiai kulka pasiektu taikini turedama daugiau kinetines energijos.

Tai jeigu ji turi uzfiksuota lazeriu priesa, tai tu gali issauti tiesiog keliasdesimt laipsniu i virsu nei reiketu, ir lauki kol kulka pasieks taikini isvengus pavojaus pataikyti i kliuti esancia tarp taikinio ir saulio. Kitas variantas, snaiperis esantis uz kilometro tiesiog isauna kulka kuria veda lazeriu i taikini zvalgas esantis vos keli simtai metru nuo prieso. Tinkmose situacijose viska galima pritaikyti, o ne iskart ieskoti trukumu.

Primėto kas nedidelių "akmenų" su bevieliu tinklu, vaizdo kamerom ir nutaikomais lazeriais. Ir priartėjus prie tokio "akmens" kokiam priešui, per jį jis pažymimas lazeriu, tada koks snaiperis esantis už kelių km, nesitaikęs į tą pusę paleidžia kulką, toks jis ir "snaiperis".

Tai tokiu atveju viskas būtu automatizuota ir veiktu be žmogaus įsikišimo.

Neatmeskit iškart, norint galima viską realizuoti, galima daug kur pritaikyti, netgi nebūtinai karinėje srityje.

Judesio kiekio momentas...