Gruzijos-Rusijos karo pamokos

Ponas Erodai matau žiūri iš kito kampo. Tam ir reikia modernios kariuomenės, kad priešas net neturėtų minties pulti. Jei priešas turi gerą kardą, tu pasirūpink geru skydu. Nereikia turėt iliuzijų. Dabartinė Rusija pirmai palankiai progai pasitaikius norėtų Baltijos šalis "atsiimti". O NATO, gali nevisada būti arba būti užslopinti politiškai. Šiame straipsnyje būtent aptariamas žaibo karas. Būtent ribota intervencija. Latvijai ir Estijai beje tas labiau tikėtina, jie turi rusakalbių žemių, kurių piliečius Rusija norėtų "išgelbėt". Todėl taktika ir yra pusiau partizaninė. Būti mobiliam, naudotis gynybiniu pranašumu.

modis, manau Erodas norėjo pasakyti, kas iš tos gynybos jei rezultatas nulinis? Kosovo, Gruzijos pavyzdžiai rodo, kad kas per trumpą laiką įrodo savo jėgą, į to politiką labiausiai pasaulis dėmesį ir kreipia. Nesant rimto politinio stuburo, nesant kažkokiam nusistovėjusiam aktui, kaip sienų nereikėtu draskyti, - kuriami precendentai, kaip pasišaudai ir daugiau mažiau gauni ko nori. Pvz tavo minėti pavyzdžiai, kad Latvija ir Estija turi rimtų teritorinių problemų, o jų gynyba paruošta partizaniniam karui. Bet jei Agresoriui nėra tikslo užimti visą valstybę (kaip beje teigė ir iš straipsnio autorius, kad Rusija nedėjo pastangų būtinai paimti visą Gruziją), o tik atplėšti gabalą teritorijų, tai platus skverbimasis, naudojimas labai rimtos taktinės technikos sukeltu daugiau diskuso pasaulinėje bendruomenėje. O tai jau keltu rimtų problemų, nes esant mažam konfliktui (tipo regioninis), visas pasaulis siekia sustabdyti karo veiksmus, palikti viską tą konkrečią sutarties minutę. Ir tik paskui diskutuoti kas ir kaip, kada ir kodėl. Pvz per tą laiką, dėka karo išsilaksto eiliniai latviai, lieka sočiai nuo seno gyvenančių rusų. Sustabdžius karą, ir nebelikus karo padėties, bet koks referendumas jau tampa legitimus. Tarkime jame laimi pasisakymas "atsiskirti nuo Latvijos", ir tarptautinė bendruomenė tegu ir niurzgėdama, keldama sankcijas palieka tą status quo. Ir ilgai ilgai gali tęstis toks tylėjimas. Pvz jei Latvija sumanytu atlikti žygdarbį, kaip pvz 1923 m. Lietuva su Klaipėdos kraštu padarė. T.y atsiimti teritorijas per trumpalaikį karą, gal net vietinį sukilimą. Dabartiniai NATO įstatai paliktu Latviją, kaip agresorę vieną prieš Rusiją. Kuo tai baigtusi, ko gero nesunku nuspėti. Tad ar vien tik gebėjimas neiškelti baltos vėliavos gali ką duoti? Va ties tuo turėtume sukti galvą, keldami klausimą apie gynybą.

Vėl nusiųsk skaityt istorijos... 1940-tais metais Lietuva pasidavė be šūvio SSRS. Pasekmės - okupacijos nebuvimas. Gi karo nebuvo, o klasikinis okupacijos apibrėžimas teigia, jog „okupacija - teritorijos užėmimas KARINIO konflikto metu“. Nesipriešinant bet koks teritorijų perskirstymas tampa legitimus! Gi tada gali teigti - „Liaudis pati norėjo, matot, nieks nesipriešino!“.

USSR mus ne okupavo kaip sako rusai,o inkorporavo. Jeigu būtų buvęs didesnis pasipriešinimas tai tada nereikėtų rusams įrodinėti apie okupaciją.

Realiai įvyko okupacija, nes partizaninis pasipriešinimas atstovavo teisėtą valdžią. O vėliau sikė aneksija

).