Tikimybių ironija: branduolinio ginklo incidentas labiau tikėtinas už žūtį aviakatastrofoje (Video)

Prirašė daug, bet nė žodžiu neužsiminta svarbiausio, iš kur gavo tas tikimybes. Nes jei aviacijos atveju sakykim suskaičiavo skraidančius ir avarijas, tai branduolinio ginklo atvejai vis vien iš nežinia kur traukti skaičiai... Nes pilnai tikiu jog per klaidą visko gali nutikti, tačiau branduolinius ginklus gabenančios mašinos ar saugojimo vietos nėra labai arti civilių, tad net nutikus klaidai, dar menkesnis šansas nukentėti eiliniam žmogui.

galbūt tikimybė pakratyt kojas branduolinio sprogimo atveju didesnė dėl to, kad žmonių nukenčia labai daug daugiau nei aviakatastrofos atveju.

bet iš kur ta tikimybė? Vien tai kad yra n ginklų nieko nereiškia

Kaip tai nereiškia? Kiek buvo atvejų, kai per klaidą vos nepaleidžia raketų ar naikintuvų?

. Juk ir prie lėktuvo avarijų kažin ar skaičiavo visus nesklandumus ore ar bent jau avarinius nusileidimus.

Man atrodo mažiau blevyzgavokit ir paskaitykit tą knygą, neabejoju, kad bus paaiškinta dėl tos tikimybės. Vat mane tai tas faktas(?) stebina, kad tik 0.7 gramo urano buvo efektyvus. Tai bandau įsivaizduot fiziškai urano gabalėlį ir teritoriją, kurią jis tiesiog sugriauna..... Neįtikėtina....

o dabar isivaizduok kaip yra anichiliuojama 0.7 gramo antimedziagos. Jos energijos naudingumo koeficiantas yra 100% Ciuju puse japonijos butu nusliuota ...

iš kur tokios mintys? Persižiūrėta vaidybinių filmų? Kaip tyčia vakar rodė dokumentiką apie galingiausią atominę bombą. Tai va 15 megatonų išmušė gal 2 km pločio kraterį sprogimo vietoje, o už 37 km buvusi laivo įgula išgyveno. "Caro bomba" sprogdinta 50 megatonų galia, anot prognozių ji kažkur 15 km pločio kraterį muša... Praktiškai galingesnės nebetenka efektyvumo, nes pramuš atmosferą ir griaunamoji galia silps. Taigi tos kelios pamestos bombos nieko nenušluotu, kaip gąsdinama. Aišku ne vietoje sprogusios užterštu aplinką. Bet žinant kad Japonija išsivalė nuo radioaktyvumo, ir net sprogimo vietose gyvenama, tai tebūtu šioks toks nesklandumas.

jis ten kalbėjo apie antimedžiagą, o ne apie atominę bombą... kaip galėtų būt skaičiuojama tikimbybė: tikimybė, kad žūsi lėktuvo katastrofoje = tikimybė, kad dėl lėktuvo gedimo jis nukris * tikimybė, kad lėktuvui nukritus žmogus žus pavyzdys (skaiciai is oro): P = A*B A= iš 5000 lėktuvų nukrenta 1 B= vidutiniškai lėktuve skrenda 200 žmonių iš kurių avarijos metu žūsta vidutiniškai po 40. taigi, tikimybė, kad žūsi 40/200 P = 1/5000 * 40/200 = ....... Jie aišku skaičiavo matyt įtraukdami visko labai daug. analogiškai paskaičiuoji tikimybę mirti dėl atominės bombos ir palygini kur daugiau..

Arns, Japonija išsivalė nuo radiacijos? Juokauji?

Man atrodo, kad tikimybė čia pagal statistiką paskaičiuota. Sudėjo visus žuvusius lėktuvų avarijose, palygino su Hirošima/Nagasakiu, gavosi mažesnis skaičius - išvada, kad atomės bombos sprogime žūti didesnė tikimybė.

pagal visa eiga nepriklausomai kokia tikimybe kiekvienas ivykis yra neisvengiamas begalybeje. taip ir netycinis bombos sprogimas neisvengiamas kol egzituoja tokia galimybe. na nebent bombas visi isardyti ir tai isliktu nerastoji nevadoje antra pakopa pasirengus bumtelti betkada. o del sureagavusios medziagos kieki tai juk ensteinas parase E=m*c*c. belieka tik zinoti koks efetyvumas. bet net ir labai maza esant energija protu nesuvokiama.

Visi šnekat apie sprogimo pasekmes tik turint omeny tiesioginę žalą. O kiek pvz dabar vaikų gimsta su leukemija? O kiek turi problemų su skydliauke? Lyginant žemėlapius labai ryškiai išsiskiria mūsų regionas.

Šiaip ar nuo to, niekad nesužinosim. Medicina buvo labai apgailėtino lygio iki pat atomo energijos naudojimo pradžios. Tad kas anuomet buvo tik apčiuopom turim, nė neskaitant mirtingumo, ir neišeinant patikrinti fakto ar dabartiniai ligoniai anuomet iš vis būtu bent iki pilnametystės išgyvenę. Beje, ar Japonija "miršta"? Juk visos radioaktyvios dulkės joje ir liko, o girdėti, kad būtu atitvėrę tokias teritorijas kaip po Černobylio, ar ten kur atominiai bandymai buvo atliekami. Be to, net jei tai ir didina susirgimus, nereiškia kad džinas nėra paleistas iš butelio, visas mus supanti aplinka pilna chemijos, ir vartojame konservantus ar medžiagas, tik paskui išsiaiškindami ar jos žalingos Tad nereikia be reikalo nerimauti, svarbu suvokti ko nebegalima daryti, ir laikytis užsibrėžto tikslo.

Ech, tos tikimybės... Tokios BAISIOS, kadangi beveik niekas jų nesupranta. Problema su tikimybėmis - kad jos nėra kažkokie analitiniai skaičiai atitinkantys subjektyvią realybę. Yra tik statistika, kuri priartėja prie kažkaip apskaičiuotų tikimybių, esant labai labai labai dideliam bandymų skaičiui. Tarkim, pernai skridau gal 50 reisų. Per 10 metų - tarkim, 300. Nė karto neužsimušiau (ir teisybės dėlei niekad nepapuoliau į rimtesnį incidentą). Čia reikėtų kokio Bayeso, bet dėl paprastumo paimkim burtą "užsimušti/neužsimušti" su 50% išankstiniu tikėtinumu. Taigi, mano patirtis sako, kad skrydžių nesaugumas yra 1/2³ºº (vietoje 1/2 galima įrašyti ir kitokį P). Taip apskaičiavau laikydamas, jog įvykiai susiję (vieną kartą užsimušęs, daugiau nebeskraidysiu). O kas, jei ne? Galima atitinkamai parinkus prielaidas išvartyti, pvz., 1/301 ar netgi 1/2, ar priešingai (jei nežinotume, kad incidentai kartais įvyksta) - 0 plius epsilon. O kiek kartų turėjau du šmotus radioaktyvios medžiagos, kurių masė kartu viršija kritinę? Niekad. Absoliuti dauguma žmonių niekad neturėjo. Todėl reikia imti kitokią metriką, kurios šiaip jau ir dimensija kitokia (kas, kad matuojama tuo pačiu vienetu). Kiek pagaminta tokių užtaisų, padalijam iš netikėtai detonavusių, padauginam iš Žemės gyventojų skaičiaus tuo metu, padalijam iš žuvusių nuo detonacijos, ekstrapoliuojam šitą rodiklį nuo pirmosios bombos pagaminimo per visus pagaminimus, sunaikinimus ir incidentus iki dabar. Gaunam absurdišką skaičių, kuris sako: jei pataikysi būti Pripetės apylinkėse (plius koks 50 km) avarijos metu (plius keli mėnesiai po avarijos) (ir praleisi ten kokią savaitę) - žūsi. Priešingu atveju greičiausiai žūsi ne nuo to. Būtų gerai, jei tikimybės plaukiotų pirmojo reikšminio skaitmens ribose, bet jos plaukioja nei prieš 1000 metų. Dauguma stambių gyvenviečių įkurta būtent tose zonose, kur gamtinė radiacija santykinai labai didelė. Ką žmogus padarė - tai paėmė radioaktyvią žemę, ją permalė ir iš tonos molio išrankiojo mikrogramą radioaktyvių atomų. Sulydė į vieną masę, kad greičiau skiltų, sukūreno ir gavo mažai radioaktyvias atliekas. Žalieji žirneliai turėtų Einsteinui su Feynmannu ne tik kojas bučiuoti, bet dar ir tarpupirščius išlaižyti.