Apim­ti ar­tė­jan­čių So­čio žie­mos olim­pi­nių žai­dy­nių eu­fo­ri­jos, Ru­si­jos ka­riš­kiai už­sie­nio tan­kis­tams pla­čiai at­vė­rė sa­vo po­li­go­no Ala­bi­ne, prie Mask­vos, var­tus. Šios ge­nia­lios idė­jos au­to­rius tik­riau­siai taip ir liks ne­ži­no­mas. Is­to­ri­ja gi už­fik­sa­vo Ru­si­jos gy­ny­bos mi­nis­tro, ar­mi­jos ge­ne­ro­lo Ser­ge­jaus Šoi­gu pa­siū­ly­mą už­sie­nio ka­riš­kiams da­ly­vau­ti Ru­si­jos ka­riuo­me­nės tan­kų eki­pa­žų var­žy­bo­se – Tan­kų biat­lo­ne 2014.

Militarizuota Rusija atrado dar vieną būdą priminti apie save, į atvirą tankų ekipažų konkursą pakviesdama šalis, kurių draugiškomis viena kitos atžvilgiu ir nepavadinsi. Kelios užsienio valstybės iš karto pareiškė sutikimą, ir jų tankistai sukruto rengtis kelionei į Rusiją. Šis žingsnis sukėlė tikrą furorą. Labai nustebau, nes Rusijos kariuomenės vystymosi procesas ir besikeičianti šios šalies vadovų retorika rodė ką kita. Nurijęs karčią piliulę dėl savo nepasiteisinusių prognozių, skeptiškai stebėjau džiaugsmingus pasirengimus ir komentarus apie biatloną. Kaip pasirodė vėliau, jeigu ir klydau, tai labai labai nedaug…

Taigi, kas yra tas tankų biatlonas? Tai – Rusijos kariuomenės (nuo 2013 – tarptautinės) tankų ekipažų varžybos, kurios vyksta apie 20 km ilgio specialiai įrengtoje trasoje. Po šiuo sportiniu terminu slypi įprasti pratimai, kuriuos beveik nuo pat tankų atsiradimo vykdo visų šalių tankistai. Pratimai išdėstyti trimis etapais, numatyti baudos ratai – pamėginta pritaikyti biatlono taisykles. Tankų ekipažai įvairiose pasaulio platumose ir ilgumose įveikia kliūčių ruožus, atlieka šaudymo pratimus visais tanko ginklais, stovėdami vietoje vietoje ir judėdami. Tokia sistema naudojama ir mokymuose, ir parengties lygiui nustatyti. Už užduočių įvykdymą skiriami balai. Ekipažai neišvengiamai lenktyniauja. Šaltojo karo metais pasauliui suskilus į dvi dalis, abiejose geležinės uždangos pusėse vyko didesnio ar mažesnio masto tarptautinis lenktyniavimas. Sovietų pusėje varžėsi, kartais ir neoficialiai, sovietų ir kitų Varšuvos sutarties pakto šalių tankistai. Vokietijoje įvairiose bendrose pratybose dalyvavo ir varžėsi NATO šalių tankistai. Būtent čia gimė legendinės tankų ekipažų varžybos –Canadian Army Trophy (CAT). Pirmą kartą jos organizuotos 1963 m. Kanados vyriausybė įsteigė prizą – sidabrinį tanko „Centurion“ modelį. Šis prizas turėjo atitekti savo šalį reprezentuojančiam tankų ekipažui, laimėjusiam 4-osios Kanados tankų brigados, dislokuotos Vokietijoje, varžybas. Iš pradžių buvo varžomasi vien šaudant iš stacionarių pozicijų. Pamažu į varžybas įsijungė vis daugiau dalyvių, o pratimai tapdavo vis sudėtingesni. CAT baigėsi 1991 m., žlugus, kaip tada atrodė, visiems laikams, Rytų ir Vakarų priešpriešai.

Rusijos kariuomenė pažengė gerokai toliau. Pirmas tarptautinis tankų biatlonas, surengtas 2013 m., nors dalyvavo tik keturios posovietinės šalys, buvo itin sėkmingas. Jame panaudota daug žaidybinių elementų, parinktas itin geras pavadinimas. Biatlonas tapo dar viena priemone pakelti armijos prestižą, užsitikrinti kariuomenės ir visuomenės meilę V. Putinui ir jo artimą aplinką atstovaujančiam gynybos ministrui S. Šoigu. Ko verta vien idėja biatlone dalyvaujančius tankus nudažyti ryškiomis spalvomis. Pripažinkime, nuotraukose nuo jų, primenančių Lego gaminius, negalima atitraukti akių. Štai ir pasiekėme esminį punktą. Tankai. Taigi, kokie tankai dalyvaus biatlone? Rusijos tankistai varžėsi biatlone su standartiniais kariuomenėje naudojamais tankais T-72B. Tai nesukėlė jokio sunkumo, kadangi T-72B yra pagrindinis Rusijos kariuomenės tankas, o tankas T-90, priešingai, nei teigia rusų propaganda, tėra jo vėlesnė modifikacija. Rodos, pati paprasčiausia išeitis – kiekvienai šaliai atsiųsti savus tankus. Tačiau čia kyla rimtų problemų. Pirma, siuntimas kainuoja labai, labai brangiai, milijonus dolerių. Antra, jis trunka labai ilgai. Trečia, karinės technikos gabenimas reguliuojamas devyniomis galybėmis teisinių normų. Tam, kad tankas išvyktų, reikia įveikti nesuskaičiuojamas biurokratines užkardas. Jas teks įveikti ir Rusijoje. O tai jau iššūkis, net ir turint V. Putino palaiminimą. O, neduok Dieve, dar reikės kirsti vieną ar kelias tranzitines šalis! Įveikus visus šias „popierines”, bet klampias kliūtis, laukia jau visai įprasti kelionės ir tanko pastatymo ant kojų darbai vietoje. Na, ir dar keletas smulkmenų. Pvz., saugumas. Juk kiekviena šalis norėtų nufotografuoti ir išnagrinėti kiekvieną tanko centimetrą, sugauti kiekvieną nematomą iš tanko sklindantį elektroninį signalą, aptikti silpnąsias tanko vietas ir įvertinti jo galimybes. Ne vienai šaliai, netgi JAV, tokie veiksniai atima norą siųsti savo tankus. Tokiu atveju belieka sėsti į… rusišką tanką. Tankas – ne lengvasis automobilis. Jį galima išmokti valdyti ir naudotis visomis jo sistemomis gana greitai. Tačiau „pajusti” jį taip, kad būtų galima dalyvauti pirmosiose pasaulyje tokio masto tarptautinėse rungtynėse… Kuriose niekas negali sau leisti pralaimėti. Be to, rusai ir šiaip turės nemenką pranašumą. Juk bus varžomasi laikantis jiems jau pažįstamų taisyklių ir gerai pažįstamoje trasoje. Nereikia abejoti, kad prieš biatloną rusų tankistai trasą ir taikinius įsimins kaip savo penkis pirštus.

Pranešta, kad dalyvauti tankų biatlone buvo pasiūlyta 41 šaliai. Neva sutiko dalyvauti net 19. Be šeimininkės Rusijos dalyvauti ketina JAV, Vokietijos, Izraelio, Ukrainos, Graikija, Čekijos, Italijos, Kinijos tankų ekipažai. Greičiausiai dalyvaus ir Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Baltarusijos, Kazachstano, kelių dar nepaminėtų NVS šalių, Armėnijos, Venesuelos tankistai. Iš dvidešimties dalyvaujančių šalių, penkiolika varžysis rusiškais tankais, o penkios (Ukraina, Graikija, Čekija, Italija ir Kinija) – savo pačių. Italija savo tankų neeksportuoja ir jų reklama šaliai nereikalinga. Taip pat neaišku, kodėl savo tankus žada atsigabenti Graikija. Atrodytų, jos valdžia turėtų vengti išlaidauti jau vien dėl šalį kamuojančios krizės. Tuo labiau, kad graikai pirko vokiškus Leopard 2 ir taip pat nepretenduoja į eksportinius pardavimus. Čekai savo tankų irgi neeksportuoja. Tačiau jie siūlo modernizacijos kompleksą, todėl sėkmingas T-72M4 CZ pasirodymas gali padėti laimėti kurios nors šalies tankų T-72 parko modernizavimo konkursą. Tiesa, daugiau teoriškai. Šiaip ar taip, čekų tankistai turi daug šansų gerai pasirodyti.

O štai Ukrainos tankai T-84 „Oplot“ yra didžiausi Rusijos tankų T-90 konkurentai tolimiausiuose pasaulio kampeliuose. Visiškai suprantamas ukrainiečių noras sėkmingai pasirodyti biatlone ir, jeigu pavyks, nušluostyti nosį rusų konkurentams. Nors nereikėtų pamiršti, kad Ukrainos ir Rusijos tankų eksportinę sėkmę labiausiai lemia ne jų taktinės-techninės savybės, o politiniai vėjai. Rusija turi aiškų savo satelitų ir senų politinių partnerių ratą, kuriame vietos ukrainiečių tankams neatsiras. Indija niekada nepirks tankų iš Charkovo, aprūpinusio šiomis kovinėmis mašinomis Pakistano kariuomenę. Jų nepirks ir Alžyras, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Peru ir Venesuela. Po sėkmės Pakistane, ukrainiečiams tenka tenkintis kukliu užsakymu Tailande ir tikėtis laimėti, pavyzdžiui, Bangladeše. Žinoma, prie kompiuterių palinkusius „tankistus” labai domina, kokį tanką ketina pasiųsti Ukraina – juk čia sukurti net keli eksportiniai modeliai, dalyvaujantis praktiškai kiekviename konkurse tankams pirkti. Tačiau tinklaraščių džiunglėse pasirodė informacija, kad biatlone dalyvauti ruošiamas standartinis tankas iš 92-os atskiros mechanizuotos brigados.

Kinijos kariuomenėje naudojama tiek skirtingų naujų tipų tankų, kad stengiantis atspėti kinų pasirinkimą galima nusilaužti ir koją. Kuriam tankui kinai numatę eksportinę sėkmę? Kuris iš jų geriau pasirodė Kinijos poligonuose ir daliniuose? Greičiausiai – ZTZ-99A2 (Type 99). Kinams svarbu laimėti. O eksportui parengti tankai, atitiksiantys bet kokių potencialių klientų poreikius. Tik kad tų klientų nelabai daug. Reta šalis, mielai perkanti kiniškus batus ir drabužius, taip pat mielai pirktų ir kinų tankus.

Tikriausiai ne mane vieną kankina klausimas, kodėl vokiečiai ir amerikiečiai ryžtasi dalyvauti su šeimininkų tankais. Vokiečiai galbūt pasitreniruos su buvusiais Vokietijos Demokratinės Respublikos tankais, kurių vienas kitas tikrai tebestovi poligonų garažuose. Sunkiau patikėti, kad į T-72B įsės amerikiečiai. Tiesa, jie turi galimybę pasitreniruoti su įvairiais trofėjiniais šio tanko modeliais. Vieną jų, gana neįprastai modernizuotą irakiečių, pavyko apžiūrėti dar prieš 2003 m. karą. Nors jis greičiausiai buvo paimtas 1991 m., po 10 metų „nelaisvėje” JAV vis dar puikiai važiavo. Tačiau problema ta, kad jie beveik visi yra eksportiniai variantai, ir gana ženkliai skiriasi nuo Т-72B.

Su panašia problema susidurs ir serbai, gerai pažįstami su naudojamais eksportiniais T-72M ir pačių pagamintais M-84. Įdomi situacija. Poligone susitiks tankistai šalių, kurioms vos neteko susiremti Serbijoje?

Rusijos iniciatyva buvo graži. Tačiau pasaka čia ir baigiasi. Visa tai, apie ką parašiau, greičiausiai niekada nebeįvyks. Vos pasibaigus Sočio olimpiadai, turėjo įvykti tankų biatlonas. Pirmą kartą pasaulyje atsirado galimybė draugiškose rungtynėse susitikti net 20 šalių tankistams. Parungtyniauti, pašaudyti, susėsti prie laužo ir visiems laikams išsiskirti draugais.

Taip galėjo būti. Deja… Tuo metu, kai aš savo užsienio bičiuliams reiškiau abejones dėl tankų biatlono Rusijoje, jie man draugiškai patarinėjo pamiršti okupaciją ir pažvelgti plačiau. Dabar jie tyli. Šiandien jau aišku, kad Sočio žiemos olimpiada tapo Rusijos Piro pergale, o tankų biatlone 2014 dalyvaus tik artimiausi Maskvos satelitai. Na, dar galbūt kinai. Aišku, kad nebedalyvaus nei viena NATO šalis.

2014 m. sausio 22 d. V. Putinas susitiko su Nacionalinio branduolinių tyrimų universiteto studentais. Vyrukas, prisistatęs antro kurso studentu Nikita Dančenko, uždavė klausimą – „Kokiu tikslu tai [tankų biatlonas – EP] vyksta? […] mus gąsdino, kad 2030 metais bus karas, ir tiesiog demonstruoja jėgą?“ V. Putinas pasiteiravo, kas jam taip sakė. Išgirdęs, kad V. Žirinovskis dažnai kalba, jog bus karas, V. Putinas jam įprasta forma pajuokavo, kad jis nieko negirdėjo, bet su Žirinovskiu pasitars, „maža ką jis žino, ko nežinome mes.” Po to paaiškino, kad biatlonas reikalingas pakelti ginkluotųjų pajėgų prestižą, pritraukti į jų gretas tokius jaunus ir protingus žmones ir kad tai yra puiki reklama kuriamai karinei technikai (įrašo stenograma patalpinta oficialioje Rusijos prezidento svetainėje).

Šiandien Rusijos ginkluotosios pajėgos ir jų technika labai neįprastai reklamuojasi Ukrainoje. O Ukrainos tankai ruošiami nebe biatlonui.

Jie rengiasi pasitikti galimą Rusijos tankų puolimą. Išbandyti ne tik savo taiklumą ir sportinę sėkmę. Situacija tokia įkaitusi, kad Rusijos ir Ukrainos tankams dar gali tekti išbandyti ir vieni kitų šarvų stiprumą. Norėjosi plačiau aptarti ir pačius tankus, ir jų ginkluotę, amuniciją, įrangą bei teorines galimybes laimėti. Tą teks palikti vėlesniam laikui. Šiandien nesinori kalbėti apie ginklus, kurie galbūt jau rytoj ryte sės mirtį kad ir ne kaimyninėje, bet geopolitiškai visai šalia mūsų esančioje šalyje.

Komentarai (0)