Prie Rusijos šiaurės vakarų sienos prisišliejusi taiki Suomija ilgą laiką ramiai sau gyveno neerzindama už sienos gyvenančios branduolinį ginklą turinčios meškos.

„Viskas eina bauginančia linkme, – sako už šalies narystę NATO pasisakanti buvusi Suomijos gynybos ministrė Elizabeth Rehn. – Po mūsų nepriklausomybės nuo Rusijos atgavimo praėjo vos 100 metų. Krymas kažkada taip pat buvo Rusijos dalis. Ar jie mėgins susigrąžinti tai, ką turėjo prieš 100 metų?“

E. Rehn abejoja, kad Rusija eitų taip toli, tačiau Rusijos karinės agresijos baimė yra reali. „Mūsų santykiai su Rusija nėra normalūs, – sakė buvusi Suomijos gynybos ministrė, kuri augdama savo gimtajame kaimelyje matė, kaip karstuose grįždavo su Sovietų Sąjunga Antrojo pasaulio karo metu kovoję jaunuoliai. – Mums visiems patinka rusai. Jie dainuoja tokias pačias melancholiškas dainas kaip ir mes. Tačiau mus baugina jų valdžia.“

Ir Suomija nėra viena tokia. Jos kaimynė Švedija praėjusį mėnesį sukėlė ant kojų savo karines pajėgas didžiausiai nuo Šaltojo karo laikų operacijai surasti neva jos vandenyse pastebėtą Rusijos povandeninį laivą. Švedijos kariuomenės vadai, matyt, šį atvejį palaikė galimybe atsirevanšuoti už praėjusių metų liapsusą, kuomet Švedijos kariuomenė nesugebėjo sureaguoti į Rusijos karinių lėktuvų simuliuotą Stokholmo antskrydį.

Kaip ir Suomija, Švedija nėra NATO narė, skirtingai nuo kaimyninių Baltijos šalių. Tačiau narystė Aljanse neapsaugojo Baltijos šalių nuo Rusijos provokacijų, kurių užfiksuota visoje Europoje, net ir prie Portugalijos.

Londone įsikūrusio Europos lyderystės tinklo ekspertai šį mėnesį paskelbė ataskaitą, kurioje kalbama apie beveik 40 incidentų, kurie kartu „piešia nerimą keliantį vaizdą apie nacionalinių oro erdvių pažeidimus, skubius naikintuvų siuntimus, vos per plauką išvengtus lėktuvų susidūrimus ore, susidūrimus jūroje, išpuolių simuliavimą ir kitus pavojingus veiksmus, kurie reguliariai vyksta geografiškai plačioje zonoje.“

Ataskaitoje konstatuojama, kad Rusija nemėgina sukelti konflikto, tačiau toks elgesys „gali būti katastrofiškas“, nes gali skelti neplanuotą eskalaciją.

Rusijos pareigūnai tokių incidentų nesureikšmina. Rusijos ambasadorius JAV Sergejus Kisliakas šį mėnesį Vašingtone sakė, kad tokių incidentų padaugėjo dėl išaugusio mokomųjų karinių skrydžių skaičiaus.

Suomija tokius paaiškinimus vertina skeptiškai: šalies oro erdvė per vieną rugpjūčio savaitę buvo pažeista tris kartus. Ir tai įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Suomija NATO viršūnių susitikimo Velse metu nusprendė artimiau bendradarbiauti su NATO. Suomijos vadovai tai suprato, kaip aiškų Maskvos signalą, kad Suomija nedrįstų žengti dar toliau.

5 mln. gyventojų turinti Suomija turi 1287,5 km ilgio sieną su Rusija, kurioje gyvena beveik 30 kartų daugiau žmonių. Suomijos narystę NATO Maskva neabejotinai palaikytų grėsme. Vienas Kremliaus patarėjas anksčiau šiais metais pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos narystė NATO galėtų privesti prie Trečiojo pasaulinio karo.

Suomija jau ėmėsi rimtų žingsnių siekdama dar labiau suartėti su Vakarais ir prisijungė prie Europos Sąjungos šalių, kurios įvedė sankcijas Rusijai dėl agresijos Ukrainoje. Tačiau tuo pačiu Suomija ir sustiprino prekybinius santykius su Rusija ir yra gerokai priklausoma nuo rusiškos naftos ir dujų.

Suomijos užsienio reikalų ministras Erkkis Tuomioja viename interviu sakė, kad Rusijai santykiai su Suomija yra naudingi ir jai neapsimoka pradėti karo.

„Rusijos požiūriu, tai yra stabiliausia ir mažiausiai problematiška siena, ir aš manau, kad jie nori taip viską išlaikyti tol, kol neturės pagrindo manyti, kad Suomijos teritorija bus naudojama priešiškiems veiksmams“, – sakė ministras.

Tačiau Suomija neketina rizikuoti: didina išlaidas gynybai, griežtina sienos kontrolę ir aktyviau bendradarbiauja su Švedija. „Mes visuomet manėme, kad jei ateis rusai, mums bus galas. Tačiau Rusijai tai brangiai kainuos, todėl jie tikra pagalvos dukart“, – sakė Helsinkio universiteto atstovė, Rusijos ekspertė Hanna Smith.

Vis dėlto Suomijos prezidentas S. Niinisto mano, kad logika vis dar veikia ir pažymėjo, kad Suomija turi 250 tūkst. karių pajėgas, kurias sustiprina šauktiniai. Jo nuomone, „į 250 tūkst. karių tikrai bent jau atkreips dėmesį“.

Tačiau jis taip pat neatmeta galimybės, kad šaliai gali prireikti pastiprinimo. Jo teigimu, NATO narystės galimybė yra būtina siekiant atgrasyti Rusiją. „Nesu prieš NATO. Laikau tai galimybe, – sakė Suomijos prezidentas, dažnai kalbantis su Rusijos vadovais, įskaitant ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. – Tai turi būti laisvas apsisprendimas, tai yra labai svarbu, nes tai taip pat yra mūsų pusiausvyros dalis.“

Komentarai (0)