Kinija parodys savo „lėktuvnešių žudikę“ (Video)

Taigi, kur čia tie teiginiai, kuriuos bandote man įsprausti į lūpas? Tai tik Jūsų pačio teiginiai, ir jūs diskutuojate pats su savimi, iškeldamas klausimą ir spausdamas patvirtinti bei į jį atsakyti (ir atsiprašyti) man. Keistuolis esate, ar ne?

Už tai ką pasakau, aš atsakau. Už tokius bandomus įsprausti "faktus", kad Ukrainą priskyriau Rusijos Federacijai, niekur neminėjau. Niekur ir nekalbėjau apie tai, kad kažkas kitas negali tartis su Ukraina, ar jie patys nepriimti sprendimus be Rusijos leidimo. Tad ką čia komentuoti? Tam kas sugalvojo idiotišką teiginį-klausimą ir adresuok saviškį, nes aš tiesiog kaip atpirkimo ožys prikabintas. Dėl argumentų stiprumo neskaitantiems visos diskusijos, taip sakant.

BAM ir iš karto nuo realios ES karinės grėsmės Rusijai (kas buvo minėta pirmoje dalyje) ir sukurtų realiai precedentų (dėl kurių galima pvz įvesti sankcijas kaip minimum) peršokama prie įtakos zonų dalybų. Arba logika šlubuoja, arba tiek esi "tikintis" (kaip pats sakei), kad matai ką nori matyti, arba esi profas propagandistas.

Dar truptį į temą. Draugauti Rusijai su Kinija, be abejo, yra visiškai logiškas žingsnis jei ruošiesi ir toliau laikyti tą pačią politinę liniją. Kinija galingas draugas, Kinijos rinka gali diversifikuoti Rusijos pajamas ir ji gali padėti sprendžiant tarptautinius (įtakos zonų) klausimus. Bet aš sunkiai įsivaizduoju, kad Kinija stos į priešpriešą su ES ir US nes: https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_t ... s_of_China Beveik visas Kinijos exportas yra į ES, US ir joms draugiškas valstybes - Japoniją, P.Korėja ir pan. Pragmatiškas klausimas, kurį atsakyti reiktų labai gerai žinoti Kinų mentalitetą: kaip elgtųsi Kinija atviro ES/US konflikto su Rusija atveju? Yra keli variantai: 1) padės Rusijai, bet tokiu būdu neteks beveik visų savo eksporto rinkų. 2) bus neutrali ir pvz "pareikš gilų susirūpinimą" t.y. žais abiem frontais. 3) gal pasiims Sibirą (kaip čia kažkas minėjo) pasinaudojant proga ir stojos į ES/US pusę. Labai labai noriu tikėti, kad atsakymo neteks sužinoti.

Atviro karo tikimybė artima nuliui. Ir per Šaltąjį karą nepaisant skambių žodžių, kova vykdavo nebent remiant trečiųjų šalių pajėgas ir per jas išsibandant jėgas bei ginklus. Korėjos kare Kinija net didžiausiu smuiku griežė, praktiškai tik dėl jos paramos išliko Š. Korėja.

Va, kad Kinija nesibaimina turėti savo interesų tai čia faktas, tai viena galingiausių valstybių žemėje. Yra tikrai užsimerkiama dėl jos tam tikro elgesio. Kaip ir Rusija, beje, aš netgi galvojau, kad Krymas bus užmirštas, na neva užglaistyta kažkaip, pasidalinta - kam žemės, kam įtakos zona, bet eskalacija vyksta toliau. Straipsnį verstą, naują įmetė čia apie Kiniją (matyt administracija skaito mūsų rašinėlius: http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pa ... ikalavimus). Aišku, reikia tikrinti faktus, bet jei tai tiesa tai Kinija neužgrobė, ji nusipirko (išsinuomojo). Beje, kaip ir Ukrainoje. Bet tai nėra tolygu tam kas buvo padaryta Rusijos - kaimyninės (visoms pusėms) valstybės teritorijos aneksija. Versle, (kaip ir šeimoje, kaip ir tarp draugų) visad yra kovojama dėl įtakos zonų. Kyšiai, nešvarūs žaidimai, specialiai paruoštos kainos - kapitalizmo kasdienybė. Bet normaliai, niekas nemuša savo klientų panorusių pereiti kitur. Iki Krymo, NATO stagnavo. Lietuvą, pastoviai rėkiančią apie grėsmes, visi ES vadino paranojiška. Vienintelė grėsmė Rusijai buvo "demokratijos eksportas" ir tai nėra grėsmė Rusijai kaip šaliai (kaip ir minėtai Belarusijai), tai grėsmė Rusijos valdžiai ir visai struktūrai, vertikalei. Dažnas Maskvos gyventojas yra įsikniaubęs į iPhone, su New Balance kedais ir galimai veganas. Tam tikrų vertybių importas jau buvo/yra. Prisiminus Jelciną, kaip argumentą, kad demokratija tai jau buvo, sulyginčiau su Lietuvos 90'tais. Buvo, ir buvo blogai. O dabar gyvename N kartų geriau. Kažkas tikrai gyvena panašiai blogai, bet globaliai žiūrint yra gerokai geriau ir tik siaurai mąstantis (savo sultyse verdantis) žmogus to nemato. Rusija irgi gyveno iki šiol gerai dėl turimų išteklių ir galėjo toliau klestėti žaisdama ekoniminius žaidimus kol neatsitiko kas atsitiko.

moo, tavo bėda, kaip ir baxuriuko, skaitymas ką norėtum perskaityti. Bent jau naudodamas žirklių ir klijų metodo, nepamiršk ką nukerpi, antraip gausis nesąmonė ką tu parašei (kalbant kitomis temomis tai normaliai, pilnai sutinku su beveik viskuo). Mano kalba ėjo apie konkrečiu karinius saitus, kuriuos Vakarų netesybos karpė. Sakykim Ukraina. Janukovičius pasirašė vasario 21 sutartį, su stebėtojais iš įvairių šalių. Po kelių dienų perversmas, už parašus ant šios sutarties, naujoji (o)pozicija iškart pradėjo kalbėti apie visų karinių saitų su Rusija nutraukimą, nes Rusija sutarė su Janukovičiumi... Panašiai ir su Sirija. Rusija turi sutarti su šia šalimi dėl karinės bazės, parama Asadui leidžia turėti ją, nusileidimas Vakarams ir parėmimas opozicijos, jau buvo skelbta, kad ji lėktu lauk. Akivaizdu jog dėl Rusijos saugumo dabartinę valdžią Rusija gynė ir gins. Tą patį daro visos valstybės, nes tokių objektų ar tokių gynybos sutarčių papildomuose protokoluose atsiranda įvairių punktų ir įsipareigojimų.

Pakomentuok plačiau, ačiū. Dantis už dantį Kitas klausimas yra apie juridiką. Ar stebėtojai (pasirašę) yra tie, kurie tam būtinai pritaria ar tiesiog tie, kurie garantuoja skaidrumą? Nes šiaip pasirašo 2 šalys, šiuo atveju, tiesioginės valdžios atstovai su tiesioginės valdžios atstovais.

Vėl pastatai vežimą prieš arklį. Kalba eina ne apie tai kas kam pritaria, o kad buvo sutarti tam tikri veiksmai (visi punktai įrašyti), jokiuose nebuvo numatytas perversmas, anksčiau nei suplanuoti rinkimai, savarankiškas buvusios opozicijos pasiskyrimas prezidentais, su tam tikrų šalių (tame tarpe ir pasirašiusiųjų sutartį) pritarimu. Jokių priekaištų ar priminimų jog opozicija sulaužė vos prieš dvi dienas pasirašytą sutartį, nors valdžia iš savo pusės įvykdė visus nutarimus (tame tarpe patrauktas ir "Berkut", dėl ko lengvai pavyko šturmuoti valdžios institucijas). Jei tau tinka, tai Molotovo-Ribentropo paktas taip pat be priekaištų, na tik truputi paskatinta vietinė opozicija, o paskui su džiaugsmu pasveikintos reformos.

Ne, aš kalbu apie atvejį kai nepritardamas esi stebėtoju. Gal net džiaugiesi, kad tave prileido prie to. Manai ta pati svoboda kuri dabar rėkauja labai kitokia buvo prieš 2 metus? Juridiškai žiūrint (atkreipk demesi i tai) stebėtojas yra sutarties skaidrumo garantas, o ne išpildymo garantas. Štai RU buvo išpildymo garantas Ukrainos vientisumui išsaugoti.

Klysti. Čia buvo tarpininkai susodinę abi puses ir skatinę nutraukti smurtą, tačiau pasinaudojus sutartimi, viena pusė įgijo lemiamą persvarą, o buvę tarpininkai... Na, todėl Rusija ir nebepasitiki ką Vakarai jiems siūlo pasirašyti, jei patys pirmieji to neįgyvendina.

. Visur kalbama apie "both parties" t.y. apie Ukrainos prezidentą ir opoziciją. Kur tu perskaitei, kad EU bus kalta dėl to kad opozicija sutartį pažeidė už kelių dienų? Kurioje vietoje tai parašyta? http://www.theguardian.com/world/2014/f ... -full-text Arba, kad Rusija bus kalta jei Janukovičius toliau tramdys mitinguotojus ir pan.? Įtakų, diplomatiniame fone pasakysi pagal kažkokias nerašytas taisykles? Pilnai gali būti. Bet sutartyse to nėra nei pusės žodžio. Tavo arba loginė (arba specialiai daroma) klaida yra tame, kad mažų mažiausia tu tam tikrus dalykus priimi kaip savaime suprantamus. Liudininkas EU? Reiškia jis tiesiogiai atsakingas už vykdymą. Ane? Pervij taip sakė? Tai klaidinimas tų žmonių, kurie (skirtingai nuo manęs) nepasigilins į sutarties tekstus. Įdomu, klaidini specialiai ar taip gaunasi?

moo, tu tai žinok tampi juokingas. ES paprašė Ukrainos abiejų pusių susėsti prie stalo, pasirašyti interesų tarp jų suderinimą, bet viena pusė šito nesilaikė ir įvykdė perversmą, o ES nė žodžio, tik pasveikinimas naujai valdžiai... Tad gilinkis į tekstus kiek nori, esmė kas įvyko po jų, ir kaip antikonstituciniai veiksmai liko įvetinti būtent konstitucijos laikytis kvietusių derybininkų.

Puiku, kad juokingas - gera nuotaika yra geriau už blogą. Štai tu man nejuokingas, nes tavo "faktus" būtina tikrinti. Tu naudoji vadovėlinius propagandos metodus - nedasakai esmę keičiančių niuansų arba teigi kažką lyg tai būtų savaime suprantama. Tikrinimas užima laiko ir civilizuotai disusijai skaidrumo neprideda t.y. pasitikėjimo oponentu. Ką turėjo daryti viena iš sutarties liudininkių ES po perversmo? Atsiųsti žalius žmogeliukus tvarkai padaryti kaip tai padarė kita liudininkė? Net neabejoju, kad buvo pareikštas "susirūpinimas" ar dar koks panašus raginimas, ar kažkoks diplomatinis veiksmas ale chaoso sustabdymui. O jau post factum, žinoma, gi su kažkuo kalbėti reikia. Štai Janukovičius pabėgo. Jei jis nebūtų pabėgęs ir būtų nužudytas kur nors rūsyje kaip tai buvo 1918 tavo tėvynėje, tai kalba būtų kita. Tuo tarpu, Rada, kuri toliau priiminėjo įstatymus nebuvo paleista iki pat naujų rinkimų. Ta pati Rada, su tais pačiais deputatais, kurie buvo prie Janukovičiaus, su ta pačia Regionų partija. Vėliau jau, prezidentas išrinktas naujas, prezidento rinkimų rezulatatus pripažino visos šays, įskaitant Rusiją. Bet čia jau gaunasi OT. Pradžioje man tiesiog užkliuvo propagandinis teiginys, kad ES grasino Rusijai karine jėga. O dėl Kinijos, tai galim persikelt į naujesnius straipsnius ir padiskutuot, ką jie "žaidžia".

Su daugtaškiu tai jau nepasiginčysi.

- o velniai žino. Po šito Rusija nepasitiki ES, NATO ir panašiom organizacijomis ir stojasi į gynybos pozicijas, ką tokios valstybės kaip Lietuva ima suprasti kaip puolimą. Kas žino kur gali nuvesti toks kalbėjimas apie demokratines vertybes. Panašiai išdurta ji jau su Jugoslavijos, Sirijos ir Libijos reikalais, vieną kalbant sėdant ir kitą jau kai padaroma. Ukraina tapo paskutiniu lašu kantrybės taurėje. Primink, kada per paskutinį dešimtmetį taip nutiko jiems su Kinija? Va ir atsakymas kodėl Rusija gręžiasi į Kinijos partnerystę, o ne ES su JAV.

O čia ir yra visas vakarų ir rytų kultūrų skirtumas. Vakaruose žodiniai susitarimai yra beverčiai. Galią turi tik rašytiniai susitarimai. Rytų kultūroje viskas priešingai. Čia rašytiniai susitarimai yra viso labo tik popierius, formalumas. Rytuose galią turi tik pažintys ir asmeniniai susitarimai. Ir visiško pasitikėjimo tarp rytų ir vakarų niekad nebus. Vakarai niekad nepasitikės rytų diktatoriais, ar kokiais ten Kinijos komunistais, nes šie neturi žmonių suteikto mandato. O rytai vakarų lyderiais nepasitikės todėl, kad šie nuolat keičiasi. T. y. jeigu buvo su vakarų lyderiu koks nors žodinis susitarimas, po metų ar kelių jis pamirštas. Nes po eilinių rinkimų paprasčiausiai ateina naujas lyderis. Čia tai galioja ne tik politikoje, bet pavyzdžiui ir versle. Jei vakaruose įmonei yra visiškai normalu pakeisti per dešimtmetį pavyzdžiui 6 vadovus ir dar daugiau vadybininkų. Tai rytuose darbuotojas į įmonę dažniausiai ateina visam gyvenimui. Būtent todėl rytų ir vakarų verslininkams dirbti kartu yra sunku.