Televizoriuje stebint vaizdus iš Ukrainos ar Sirijos galima susidaryti tik apytikslį vaizdą, kaip atrodo šiuolaikinis karas. Vienas kitą seka reportažai iš Kijevo rūmų ir interviu su blokposte patruliuojančiu kariu. Dažnai net patys kariai negali vienareikšmiškai įvertinti – kur prasideda karas, kas karys, o kas dar tik civilis su savo teisėmis.

Antradienį Klaipėdoje prasidėjo didžiausios šiais metais Lietuvos kariuomenės organizuojamos nacionalinės pratybos „Žaibo kirtis 2016“. Tai bene pirmosios nacionalinės karių pratybos, kuriose pagrindinis dėmesys bus skiriamas pasiruošimui atremti būtent tokio – hibridinio – karo grėsmes.

Kaip pasakoja majoras Arnas Mikaila, nors „hibridinis karas“ dabar yra populiarus terminas, tačiau aiškaus apibrėžimo karinėje doktrinoje nėra.

„Hibridiniu karu“ priimta laikyti vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, kurie savo esme dar neprilygsta agresijos aktams. Tuo pat metu tai samplaika kryptingai taikomų įvairių (karinių, politinių, ekonominių, finansinių, kibernetinių ir kt.) poveikio priemonių.

Klaipėdoje prasidėjusios pratybos „Žaibo kirtis 2016“ – Lietuvos kariuomenei naujas iššūkis. Pratybos suplanuotos ir skirtos treniruoti karius, jų bendrus veiksmus su kitomis, nekarinėmis, institucijomis, nagrinėti nežinomus konfliktų scenarijus Klaipėdoje ir jos apylinkėse (sausumoje, ore, mariose ir uoste).

Rusijos inicijuoti hibridinio pobūdžio konfliktai 2008-ųjų Gruzijoje ar 2014-ųjų Ukrainoje yra naujausios iliustracijos, jog turime ruoštis nekonvenciniams scenarijams. Kita vertus, karybos istorijoje netipinių (t.y. kitokių, nei klasikinė gynyba-žvalgyba-puolimas) karinių plataus masto operacijų yra apstu.

Net ir Lietuvos kariuomenė galėtų priminti, pavyzdžiui, 1923 metais vykdytą Klaipėdos krašto užėmimą. Ieškant „hibridinių“ situacijų naujausioje istorijoje galima grįžti ir prie sausio 13-osios įvykių, kai agresorius tikėjosi įprastinės gynybos, bet buvo pasitiktas dainomis iš beginklių taikių piliečių lūpų. Tai sukėlė pasimetimą ir Kremliaus planas žlugo.

Pasiruošimas XXI amžiaus kasdienybei?

Hibridinio karo „atgimimas“ sietinas su Kremliuje dar 2012 metais palaiminta Rusijos gynybos doktrina (plačiau žinoma kaip „Gerasimovo doktrina“). Būtent joje chronologine seka aprašytos 8 konflikto fazės.

Tik pačioje konflikto atomazgoje, pagal Kremliaus versiją, turi pasirodyti įprasta reguliarioji kariuomenė ir imtis tiesioginio dalyvavimo. Tai ir buvo realizuota Krymo aneksijos operacijoje, kai iš pradžių įvairias „nepriklausomybės“ formas deklaravusi vietos valdžia po kelių savaičių ne tik oficialiai pripažino Kremliaus viršenybę, bet ir oficialiai „pasiprašė“ priimama į Rusijos Federacijos sudėtį.

Dėl įvykių Ukrainoje iš esmės atnaujinta ir Lietuvos teisė leidžia mūsų kariuomenės pajėgumus pradėti naudoti dar ankstyvoje konflikto fazėje (iki šiol kariuomenės panaudojimui buvo būtinas karo padėties paskelbimas).

Dabar teisės aktuose jau apibrėžtos ir tokios situacijos, kai Lietuvos kariuomenė privalo reaguoti nedelsiant. Nauja „karinės operacijų teritorijos“ samprata leidžia teisėtai panaudoti valstybės pajėgas tais atvejais, vos pasireiškia pirmieji konflikto židiniai.

Situaciją keičia Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos, kurių skubus panaudojimas gali būti pradėtas per keletą valandų. Valstybės vadovo (Prezidento) dekretu šios pajėgos gali būti naudojamos nedelsiant, o pagrindiniai uždaviniai būtų vykdomi pagal parengtus ginkluotos valstybės gynybos planus, kurie numato kariuomenės užduotis ir veiksmus įvedus šalyje karo padėtį.

Miestuose aidės ne tik šūviai

Pratybų „Žaibo kirtis 2016“ viešųjų ryšių karininkas kapitonas Tomas Pakalniškis pasakoja, jog bus modeliuojamos įvairaus pobūdžio grėsmės – nuo hibridinio karo židinių neutralizavimo iki teroristinių išpuolių, nukreiptų prieš civilius gyventojus.

Atskira veiklos sritis – strateginių infrastruktūros objektų apsauga tokių situacijų metu. Todėl pajūrio gyventojai turėtų nenustebti pamatę kariškius Suskystintų dujų terminalo, Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje ar kitose panašaus pobūdžio – strateginės svarbos – vietovėse.

Pagal scenarijų gali būti, kad ginkluotos grupuotės kels neramumus ir riaušes miestuose, bandys užimti vietos administracijos objektus. Vidaus reikalų ministerijos padaliniams neturint pakankamų pajėgumų neramumams slopinti į pagalbą bus pasitelktos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos ir bus paskelbta karinė operacijų teritorija, kur kariai turės teisę ir galės panaudoti karinę jėgą.

Vizualių vaizdų netrūks tolesnėje konfliktų simuliacijoje, kur vyks ginkluoti vietinio pobūdžio incidentai. Kiek situaciją pavyks stabilizuoti ir reaguoti į incidentus, kaip užtikrinti civilių gyventojų saugumą tokių konfliktų metu – tai tik keli klausimai greitojo reagavimo pajėgų vadovybei.

Komentarai (2)