Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) santykiuose – dar neregėtas konfliktas: JAV pareikalavo Lietuvą pasiaiškinti, kaip Lietuvos kariuomenei dovanoti visame pasaulyje kolekcininkų itin vertinami snaiperių naudoti pusiau automatiniai šautuvai M14 atsidūrė privačių asmenų rankose.

„Tai išties labai maža kaina, nes bet kurioje pasaulio šalyje gyvenantis kolekcininkas už šį ginklą iš karto yra pasiryžęs sumokėti 25 tūkst. Eur“, – neslepia Šaulių sąjungai priklausantis verslininkas Darius Čekanauskas. Jis – vienas iš aštuonių asmenų, amerikiečių legenda vadinamą M14 nusipirkęs iš Ginklų fondo. Tačiau ar ilgai mėgausis šiuo „žaisliuku“ per tarptautines pratybas ir medžiokles, D. Čekanauskas nežino – Ginklų fondas reikalauja teisėtai įgytą šautuvą grąžinti atgal, už jį žadėdami sumokėti 347 Eur.

D. Čekanauskas, kaip ir dar du pirkėjai, su tokiu Ginklų fondo reikalavimu nesutinka ir šautuvų negrąžina, tuo metu kiti penki pirkėjai nutarė į konfliktus nesivelti ir pusiau automatinius šautuvus grąžino pardavėjui. Jie jau yra grąžinti Lietuvos kariuomenei. Šį ginklą karių pratybose yra išbandžiusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Susipažinti su šia istorija galima LRT Panoramoje nuo 16:40

Apie parduotus šautuvus sužinojo JAV žvalgyba

JAV vyriausybė Lietuvos kariuomenei ginklus M14, kurie 1959–1970 m. buvo pagrindiniai amerikiečių šautuvai, kaip paramą skyrė dar 1999 m. Juos modernizavusi kurį laiką naudojo Lietuvos kariuomenė, tačiau vėliau šių ginklų buvo nuspręsta atsisakyti.

2014 m. amerikietiški šautuvai atsidūrė Ginklų fondo prekybos vitrinose – juos galėjo įsigyti bet kuris Lietuvos pilietis, turintis leidimą įsigyti šios kategorijos ginklą. Visi anksčiau kariuomenėje naudoti amerikiečių dovanoti ginklai buvo parduoti už tą pačią kainą.

Laikinai Ginklų fondo direktoriaus pareigas einantis Jonas Šalavėjus sakė, kad per metus buvo parduoti aštuoni M14. O po dvejų metų buvo nutarta šiuos ginklus susigrąžinti, nes tokį norą Krašto apsaugos ministerijai (KAM) išreiškė JAV Vyriausybė. Kad Lietuvai dovanoti ginklai buvo parduoti, amerikiečiai sužinojo visiškai atsitiktinai – ši žinia buvo pasklidusi tarp kolekcininkų, kol galop pasiekė žvalgybos pareigūnus. Tuomet JAV ambasada oficialiai nutarė pasidomėti, kokia yra dovanotos ginkluotės būklė.

 Lietuvos kariuomenei dovanoti ginklai buvo laisvai parduodami Ginklų fondo parduotuvėje, informacija apie tai buvo skelbiama ir interneto svetainėje.

Ginklus parduoti draudžia vyriausybinis susitarimas

J. Šalavėjus sakė, kad sprendimą parduoti ginklus priėmė tarpžinybinė komisija, į kurios sudėtį yra įtrauktas ir KAM atstovas.

„Perduodant šautuvus Ginklų fondui niekas neįspėjo, kad yra Lietuvos ir JAV susitarimas, kuriuo šiuos ginklus draudžiama perleisti tretiesiems asmenims, taip pat niekas nenurodė, jog mums perduodami šautuvai negali būti parduodami, – sakė jis. – Šie ginklai yra leidžiami civilinėje apyvartoje, yra pusiau automatiniai, todėl mes turėjome arba juos sunaikinti, arba – parduoti. Kadangi jie buvo techniškai tvarkingi, buvo nustatyta kaina ir mes juos pardavėme.“

Susitarimas tarp Lietuvos ir JAV vyriausybių, kuriuo Lietuva įsipareigojo tretiesiems asmenims be JAV sutikimo neperleisti gautų ginklų, buvo pasirašytas praėjus trejiems metams po to, kai M14 buvo padovanoti Lietuvos kariuomenei – 2002 m. Būtent vadovaudamiesi šiuo susitarimu JAV diplomatai pareikalavo, kad Ginklų fondas panaikintų sudarytus sandorius su šautuvų M14 naujaisiais savininkais.

Šį reikalavimą vykdydami fondo darbuotojai kreipėsi į pirkėjus, tačiau paaiškėjo, kad ne visi sutinka šautuvus grąžinti – vienas pirkėjų nurodė, kad ginklą jau yra pardavęs kitam asmeniui.

Teismas uždraudė šautuvus parduoti

Kadangi ginčo nepavyko išspręsti taikiu būdu, Ginklų fondas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti, kad teisėtai sudaryti sandoriai būtų pripažinti neteisėtais ir pirkėjai ginklus grąžintų, o už tai iš valstybės atgautų pinigus. Bylos dėl šautuvų M14 dar nagrinėjamos, tačiau greičiausiai nė vienoje jų nebus sudaryta taikos sutartis – Ginklų fondas teisėtiems pirkėjams net nesiūlo jokių alternatyvų, tik rekomenduoja geranoriškai atsižvelgti į valstybei susiklosčiusią situaciją.

„Sąžiningi žmonės suprato reikalą, mes jiems atidavėme pinigus, jie mums – ginklus, – sakė J. Šalavėjus. – Kiti sąžiningi pirkėjai, manome, taip pat turėtų atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją, bet jeigu to nepadarys, lauksime teismo sprendimo – kas gi daugiau pas mus gali nustatyti teisybę?“

Fondo vadovas neslėpė, kad su teisėtais amerikietiškų šautuvų savininkais galėtų vesti derybas dėl taikos sutarties sudarymo, bet kol kas valstybė jiems nelabai ką ir turi pasiūlyti. Kol bylos teisme dar neišnagrinėtos, M14 įsigijusiems asmenims teisėjai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė šautuvus parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims.

Stebėjosi, kad lietuvis turi itin retą ginklą

Tuo metu verslininkas D. Čekanauskas, kuris Ginklų fonde nusipirko itin retą šautuvą, sako, kad jaučiasi patekęs į gana keblią situaciją ir nežino, kaip toliau elgtis.

„Ginklą įsigijau teisėtai – pirkau iš patikimiausios ginklų pardavimo vietos Lietuvoje, todėl ši situacija – tikras akibrokštas“, – sakė jis. Ilgametis Šaulių sąjungos narys neslėpė, kad amerikietišką ginklą naudoja ne tik medžioklėje, bet ir tarptautinėse pratybose, kuriose dalyvauja Lietuvos šauliai. Būtent čia jis sulaukė ne vieno entuaziasto dėmesio dėl M14. „Visi nustebdavo, kad galėjau šį šautuvą įsigyti ir dar už tokią kainą“, – sakė D. Čekanauskas. Jis neslepia, kad analogiškas ginklas kainuotų apie 5 tūkst. Eur, tačiau 1962 m. pagaminto M14, su kuriuo amerikiečiai dalyvavo Vietnamo kare, kaina yra kelis kartus didesnė. Ginklų fondui šautuvo nenorintis grąžinti D. Čekanauskas JAV ambasadai Lietuvoje siūlo net, atrodo, sunkiai įgyvendinamą planą – jam, kaip Šaulių sąjungos nariui, leisti ginklu naudotis iki gyvos galvos.

„Nenoriu jo prarasti“, – sakė Šaulių sąjungos narys. Kaip Lietuvai dovanoti ginklai atsidūrė Ginklų fonde, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas taip ir nesugebėjo paaiškinti – žadėjo situaciją paaiškinti, bet vėliau į telefono skambučius taip ir neatsakė. „Kiek atsimenu, kariuomenė kažkuriai kitai statutinei institucijai perdavė, ne pardavimui, o ta institucija, kai jai nebereikėjo, atidavė ne kariuomenei, o Ginklų fondui – čia ne mes perdavėme, kiek atsimenu“, – pirmojo pokalbio metu tepasakė J. Olekas.

KAM oficialus komentaras

Lietuvos kariuomenė 1999 m. iš JAV yra gavusi M-14 ginklų. 2001 m. Krašto apsaugos ministerija (KAM), gavusi Valstybės saugumo departamento (VSD) prašymą, perdavė jam 10 vnt. šių ginklų. Norime atkreipti dėmesį, kad toks ginklų perdavimas nepažeidė Lietuvos įsipareigojimų dėl ginklų apyvartos, kurie buvo nustatyti 2002 m. Lietuvos Respublikos ir JAV susitarime dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims.

Pernai KAM, gavusi informaciją apie galimą susitarimo su JAV pažeidimą ir ginklų patekimą į civilinę apyvartą, kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydama priimti reikiamus sprendimus dėl ginklų sugrąžinimo Lietuvos kariuomenei. Šiais metais pakartotinai domėtasi ginklų sugrąžinimo proceso eiga ir 5 ginklai buvo sugrąžinti. Ginklų fondas informavo, kad dėl likusių 3 vnt. ginklų bus kreipiamasi į teismą dėl jų išreikalavimo priverstine tvarka. Pažymėtina, kad informacija apie priimtus sprendimus buvo teikiama ir JAV ambasados Lietuvoje atstovams.

Viešoje erdvėje minima Tarpžinybinė ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija yra techninio pobūdžio ir vertina ne galimybes ginklus realizuoti, o jų techninę būklę ir vertę. Krašto apsaugos sistemą joje atstovavo ginklų technikas iš Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento.

Krašto apsaugos ministerija tikisi, kad asmenys įsigiję M-14 ginklus, kurių civilinė apyvarta yra draudžiama, geranoriškai sutiks juos grąžinti. Krašto apsaugos ministerija gerbia ir laikosi prisiimtų įsipareigojimų mūsų sąjungininkams dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims.

Lietuvos kariuomenėje automatinius šautuvus M-14 reprezentaciniais tikslais karinių ceremonijų metu naudoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopa, taip pat kitų Lietuvos kariuomenės dalinių kariai. Krašto apsaugos savanorių pajėgose šis ginklas dar naudojamas ir koviniam rengimui, tačiau šiose pajėgose pradedamas perėjimo prie modernių taikliojo šaulio ginklų FN SCAR-H procesas.

Komentarai (4)