Nuo kariuomenės nebeišgelbės net ir studijos: kaip visuotinį šaukimą planuoja kariuomenės vadovybė (121)
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad visuotinė privaloma karo tarnyba Lietuvoje gali būti įvesta jau per šią Seimo kadenciją – tai yra per artimiausius 3,5 metų. Kaip tai veiktų? Ar iš tiesų visuotinė privaloma karo tarnyba yra reikalinga? Apie tai – pokalbis su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
– Pone Karobli, kol svarstymai dar preliminarūs, galutinių sprendimų nėra, bet vis dėlto - kaip visa tai veiktų?
R. Karoblis: Vyriausybės programoje yra nuostata, kad svarstysime galimybes pereiti prie visuotinio šaukimo. Pirmas pasitarimas su premjeru dėl to jau įvyko, tarėmės, kaip realizuosime šią nuostatą. Turime pareigą paruošti modelius, alternatyvas, kaip turėtų atrodyti visuotinis šaukimas ir privaloma tarnyba.
Taip pat turime spręsti, apie kokius skaičius kalbame ir kada tai turėtų vykti. Reali situacija ta, kad turime kalbėti apie tvarią kariuomenės, mūsų gynybos sistemos pagrindo, plėtrą. O pagrindas – profesionalų kariuomenė. Turime galvoti apie jos plėtrą tiek kokybės, tiek kiekybės prasme. Šauktiniai taip pat yra labai svarbu. Tai yra mokymasis ginti tėvynę – šventa konstitucinė pareiga.
Taip pat svarbu ir rezervo ruošimas bei krašto apsaugos savanorių pajėgos. Visos sritys labai svarbios, privalome užtikrinti jų aprūpinimą. Jei kalbame apie visuotinę privalomąją tarnybą, turime visų pirma pagalvoti apie infrastruktūrą.
– Kitaip tariant, jei visuotinis šaukimas vyktų jau šiandien, visų 18–19 metų vaikinų nebūtų kur kviesti?
R. Karoblis: Taip. Jei kviestume visus, susidarytų apie 7 tūkstančiai šauktinių. Pernai buvo pašaukta 3 tūkstančiai, o šiemet – 3,5 tūkstančio. Tai yra riba ir nemažas iššūkis kariuomenei, nes šiemet bus ir sąjungininkų daugiau. Yra ribos ir kareivinių, ir gebėjimų apmokyti, ir poligonų, ir karininkų bei puskarininkių, kurie ruošia šauktinius.
– Pone Žukai, pažiūrėjus į demografines prognozes, 2020 metais Lietuvoje vidurines mokyklas baigs 21 tūkstantis jaunuolių, apie pusė jų – vaikinai. Ar po 3,5 metų kariuomenė gali būti pasiruošusi pašaukti apie 10 tūkstančių šauktinių?
J. V. Žukas: Tokio skaičiaus mes net nesvarstome. Pirmiausia reikia apsispręsti dėl amžiaus grupių. Pagal šiuo metu galiojančią nuostatą į kariuomenę gali ateiti 19–35 metų amžiaus asmenys, šauktinių amžius – nuo 19 iki 26 metų. Šiuo metu galiojantys įstatymai mums neleidžia šaukti studentų, taip pat tarnaujančiųjų kitose jėgos struktūrose. Yra nemažai sveikatos apribojimų. Jeigu niekas nesikeis, iš 10 tūkstančių baigusių vidurines gimnazijas ir mokyklas, po visų apribojimų liks panašus skaičius – 3,5 tūkstančio.
– Pone Karobli, kalbant apie visuotinį šaukimą, jokių apribojimų, išskyrus sveikatos problemas ar įsitikinimus, turbūt neturėtų būti? Ar studentas neturėtų ginti Tėvynės?
R. Karoblis: Manau, kad po mokyklos baigimo reikia baigti dar vieną mokyklą, kurioje išmokstama ginti Tėvynę. Kalbame apie kario paruošimą. Tai ne tarnavimas, tai ne spragų užkaišymas, jei nesurenkame profesionalios kriuomenės. Viso proceso metu, tai yra 9–11 mėnesių jaunuolis mokytųsi, o po to būtų rezerve. Tai yra normalus mokymosi procesas, kaip įgyvendinti šventą konstitucinę pareigą. Norime to ar ne, turime žiūrėti ir į atidėjimus. Jei asmuo studijuoja, galbūt jis galėtų eiti į jaunesniųjų vadų kursus, pasiruošti kaip rezervo karininkas arba galės atitarnauti kaip šauktinis. Kalbame apie keletą galimų modelių, kuriuos reikia paruošti ir pateikti politikams.
– Pone Žukai, jei visuotinis šaukimas bus, ar jo nediskredituos išimtys?
J. V. Žukas: Manau, reikia ieškoti politinio susitarimo. Jei kalbame apie visuotinį šaukimą, reikia žiūrėti į ateitį ir galvoti, kaip galėtume tai pasiekti. Reikia keisti įstatymus, reikia politinių partijų susitarimo dėl finansavimo, dėl prioritetų išdėstymo. Dabar turime finansavimą, didelius projektus, orientuojamės į 2 procentus BVP krašto gynybai. Jei nuo rytojaus pradedame kalbėti apie visuotinį šaukimą, turime peržiūrėti prioritetus.
– Daugiau lėšų investuoti į infrastruktūrą – kareivines, dalinius, valgyklas ir panašiai?
J. V. Žukas: Taip. Turime apsispręsti, apie kokią laiko perspektyvą kalbame ir kokie mūsų prioritetai. Ar vystome projektus, kuriuos pradėjome, ar kreipiame dėmesį į infrastruktūrą, į seržantų, jaunesniųjų vadų parengimą.
– Suprantu, kad esate linkęs riboti šauktinių skaičių, nedaryti visuotinio šaukimo ir pirmiausiai aprūpinti reikiama įranga kariuomenę, kurią turime dabar?
J. V. Žukas: Nemanau, kad nereikia visuotinio šaukimo, apie tai galima diskutuoti. Ateityje tai gali būti geriausiais variantas ruošiant rezervą Tėvynės gynybai, bet reikia pažiūrėti, kaip visa tai išsidėstys laike – kada galėsime pasiruošti, paruošti personalą, infrastruktūrą. Taip pat turime pasižiūrėti, ką darome šiandien. O šiandien mes vykdome labai daug brangių projektų, turėsime apie 2 tūkstančius užsienio karių, kuriuos taip pat turime aprūpinti, suteikti galimybę atlikti pratybas kartu su Lietuvos kariuomenės daliniais. Tai išties milžiniškas krūvis. Pokalbius apie visuotinį šaukimą tęsime, dėl terminų kol kas nesame apsisprendę. Atliksime analizę ir tada pateiksime savo vertinimus.
– O gynybinės galios prasme 10 tūkstančių šauktinių būtų naudinga?
J. V. Žukas: Žinoma. Kuo daugiau rezervo turi šalis, tuo geriau. Suomijoje yra keli šimtai tūkstančių rezervistų. Bet kuri šalis, kuri turi šauktinių kariuomenės sistemą, yra orientuota ne į kažkokių tarptautinių misijų vykdymą ar konkrečių užduočių atlikimą, o savo teritorijos gynimą. Tai yra mokykla, tai yra rezervo ruošimas. Jei kažkas įvyktų – ar hibridinis karas, ar konvencinis konfliktas, neparuošti kariai nebūtų naudojami kariniuose veiksmuose. Dalyvautų tik tie, kurie išėjo visą parengimo ciklą ir yra rezerve.
– Tačiau net ir kitais metais padidinus finansavimą krašto apsaugai, valstybė dar nebūtų pajėgi ir pasiruošusi kalbėti apie visuotinį šaukimą 2019–2020 metais?
R. Karoblis: Kitų metų tikslas, patvirtintas Valstybės gynimo taryboje ir Seime, yra 4 tūkstančiai šauktinių. Jei spėtume visuotinį šaukimą skelbti jau 2020 metais, tai sudarytų apie 5,5–6,5 tūkstančio asmenų. Galbūt galėtume šauktinių skaičių kasmet didinti tūkstančiu, tačiau turime atsakyti į klausimą, kieno sąskaita tai darysime. Neturime pažeisti tolygaus kariuomenės vystymo, profesionalai negali būti prasčiau aprūpinti nei šauktiniai, negali būti sukeliamas pavojus mūsų ginkluotės projektams. Manau, kad klausimas, ar turėtų būti visuotinis šaukimas, ar toks, kaip dabar, neturėtų būti savitikslis.
– Ar aš teisingai suprantu judviejų mintį, kad jei kalbame apie visuotinį šaukimą, turime omenyje tos pačios amžiaus grupės žmones. Baigia mokyklą ir visi eina tarnauti? Ar tokia koncepcija?
J. V. Žukas: Galimi įvairūs modeliai. Galima kalbėti apie 19–21 metų amžiaus jaunuolius, galime kalbėti apie tuos, kurie ką tik baigia mokyklą. Mes svarstome tuos variantus. Jei infrastruktūra leidžia ir turime pakankamai personalo, galime paimti gal ir 15 tūkstančių. Kol kas nesame apsisprendę. Žinia, kad kiekvienas jaunuolis, baigęs mokyklą, turėtų tarnauti kariuomenėje, yra ištransliuota. Tai yra labai geri pasiūlymai, su jais sutinkame.
Aš matau tame prasmę, kadangi gyvename labai pavojingoje aplinkoje. Turime ruoštis savo šalies gynybai, formuoti rezervą. Dabar yra nemažai spekuliacijų dėl dabartinės šaukimo tvarkos, loterijų. Norint viso to išvengti, reikia svarstyti visus variantus.
