Be patikimų bei tikslių žvalgybinių duomenų likusi Rusija privalėtų kliautis senesnėmis priemonėmis, kurių veikimo laikas artėja prie pabaigos. Ką reiškia nepatikima ar tiesiog neegzistuojanti žvalgybinė informacija, Rusijos kariai savo kailiu jau ne sykį yra patyrę tragiškai jiems pasibaigusiuose mūšio laukuose.

3. Rusijos laivyno povandeniniai laivai su balistinėmis raketomis „Sineva“ ir „Bulava“. Povandeninius laivus, kurie ginkluoti balistinėmis raketomis su branduoliniais užtaisais turi nedaugelis pasaulio valstybių - tai yra itin brangūs pajėgumai, jų pastatymas, apginklavimas, įgulų paruošimas užtrunka daug laiko. Vis dėlto būtent tokie laivai užtikrina beveik garantuotą branduolinį atsaką - aptikti ir sunaikinti visus tokius tyliai ir giliai po vandeniu nuolat budinčius laivus ypač sudėtinga, o sutrukdyti netikėtam raketų paleidimui beveik neįmanoma.

Vienas toks povandeninis laivas paprastai gabena 16 balistinių raketų, kurios, savo ruožtu, gabena po kelias branduolines galvutes, kurių galia siekia nuo kelių šimtų kilotonų iki kelių megatonų. Rusijos povandeninių laivų, gabenančių tokias raketas stuburas - Delta klasės laivai (pagal NATO klasifikaciją). Jų šiuo metų yra 9 - 3 Delta III ir 6 Delta IV klasės povandeniniai laivai, kurių amžius siekia daugiau, nei 30 metų.

Atsigaunantis Rusijos laivynas planavo šiuos povandeninius laivus pakeisti naujos kartos „Borei“ klasės raketnešiais, kurių jau šiemet planuota turėti 8. Tačiau dėl daugybės problemų Rusijos laivynas kol kas turi tik tris „Borei“ klasės povandeninius laivus, kurių iš pradžių planuota pastatyti net 22, bet nusileidus ant žemės pripažinta, kad Rusijai nebus lengva turėti ir 10 tokių laivų.

Problemos, susijusios su „Borei“ klase - įsisenėjusios ir pirmiausiai kalbama apie šiems laivams skirtą naują balistinę raketą „Bulava“. Iš pradžių planuota naudoti kitą, ne tokia modernią raketą „Sineva“, kurios kūrimas užtruko ir pirmieji vieši bandymai prieš Vladimiro Putino akis baigėsi gėdinga nesėkme. Vis dėlto „Sineva“ buvo priimta į Rusijos laivyną ir šiomis raketomis perginkluojami „Delta IV“ klasės laivai. Tuo tarpu nesėkmių serija prieš V. Putino akis pratęsė ir modernesnės balistinės raketos „Bulava“ - nuo 2004-ųjų penkerius metus per 13 raketų bandymų beveik pusė jų baigėsi visiška nesėkme.

Įvairūs techniniai gedimai „Bulavą" persekiojo ir vėliau, tačiau raketos vis tiek buvo priimtos į laivyną, o jomis apginkluoti keli „Borei" klasės laivai. Dėl nesėkmių Rusija kaltino konstrukcijos broką ir net įtarė „priešų darbą“, tačiau ekspertai patyliukais kalbėjo apie tai, jog Rusiją kankinantis protų nutekėjimas ir ypač korupcija lemia nekokybiškai atliekamus darbus.

2. Rusijos laivynas pastaruoju metu tapo labiau matomas pasaulyje - suintensyvėję atakos povandeninių laivų patruliavimai Atlanto vandenyne bei karinė operacija Sirijoje 2016 metais į dėmesio centrą iškėlė Rusijos laivyno flagmaną, lėktuvnešį „Admirol Kuznecov“. Pompastiškai prasidėjusi vienintelis Rusijos lėktuvnešio kelionė iš Severomorsko per Norvegijos, Šiaurės jūras, Lamanšo bei Gibraltaro sąsiaurius į Viduržemio jūrą buvo gausiai aptarinėjama Vakarų žiniasklaidoje, o „Admiral Kuznecov“ kovinę grupę akylai stebėjo NATO žvalgyba.

Tačiau rėksmingomis antraštėmis „Admiral Kuznecov“ pasitikusi bulvarinė žiniasklaida neilgai baugino Rusijos laivyno pasididžiavimu – techniniais gedimais, avarijomis pagarsėjęs lėktuvnešis ir šios kelionės metu ėmė juokinti pasaulį: tiršti juodi dūmai vienus vertė spėlioti, ar šis lėktuvnešis varomas anglimi, o kelis kartus sugedusį laivą teko ir tempti buksyrams.

Be to, kuklų laivyno aviacijos dalinį gabenantis lėktuvnešis patyrė net kelias nesėkmes - 2016 m. lapkritį vienas naikintuvas „MiG-29K“ sudužo, mėgindamas nusileisti ant lėktuvnešio. Po kelių savaičių nutiko panašus incidentas – sudužo „Su-33“. Abiejų modelių naikintuvų Rusija turi vos kelias dešimtis, o jais galinčių skraidyti lėktuvnešio pilotų - dar mažiau. Tad šios kelios viešos ir gėdingos nesėkmės išryškino Rusijos laivyno būklę: ambicijų netrūksta, tačiau įsisenėjusių problemų yra dar daugiau.

1. Vis dėlto bene labiausiai Rusijos ginkluotosioms pajėgoms kenkia vienas daugelyje sričių matomas veiksnys - aplaidumas, kurį lemia bendras dešimtmečius trukęs nuosmukis, korupcija. Vienas ryškesnių pavojingo aplaidumo ir atmestinumo pavyzdžių - 2013 m. rugpjūtį Kaliningrado srityje įvykęs incidentas. Besideginantys Baltijos jūros pakrantėje žmonės krūptelėjo iš netikėtumo, kai paplūdimyje pasirodė „Zubr“ klasės desantinis laivas ant oro pagalvės.

Didžiausias savo klasėje tokio tipo laivas paplūdimyje išlaipino kelias savaeiges haubicas ir nuplaukė tolyn, visą reginį stebint nustėrusiems poilsiautojams. Atsitiktinumo dėka per incidentą niekas nenukentėjo.

Vėliau laivyno atstovai teisinosi, jog laivas vykdė planines pratybas ir išlaipino desantą ten, kur neturėjo būti žmonių, nors laivo įgula dienos metu negalėjo nematyti šimtų paplūdimyje besideginančių ir besimaudančių žmonių. Pastarieji esą nelegaliai buvo karinio poligono teritorijoje ir neaišku ką ten veikė, nors poilsiautojai vėliau tikino, kad į minėto karinio poligono teritoriją paplūdimyje jau daugybę metų patenka kas tik nori, mat nėra įrengta nei perspėjamų ženklų, nei saugančių tvorų.

Netoliese esančiame aviacijos poligone, kur laivyno aviacija bombarduoja taikinius, vietos žmonės mėgsta grybauti. Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas desantinio laivo atvykimas į paplūdimį apskriejo visą pasaulį, taip tik sutvirtindamas keistos ir kiek pamišėliškos šalies įvaizdį: „taip gali nutikti tik Rusijoje“.
 

Komentarai ()