Visame pasaulyje gerai žinomas ginklų gamintojas „Kalašnikov“ nori pademonstruoti, kad geba kurti aukštųjų technologijų sistemas, tinkamas ateities karui. Dabar kompanija kuria robotizuotą ginklų sistemą, galinčią priimti sprendimus ir iš jų mokytis. Ekspertai sunerimę – sistema pati priims sprendimą šauti ar ne ir vėliau mokysis iš savo klaidos.

Dirbtinio intelekto sistemos labai vilioja karinę pramonę. Jos gali išmokti tam tikro elgesio ir vėliau jį panaudoti be žmogaus įsikišimo. Tai reiškia, kad ateityje į mūšio lauką bus galima pasiųsti robotą, kuris pats nuspręs, kada ir į ką jam šauti, net jei priešas pateiks kokių nors staigmenų. Pavyzdžiui, bandydami pergudrauti tokias sistemas kariai gali keisti kamufliažo raštus ar savo judėjimo strategiją, taip nebeatikdami iš anksto įrašytam apibūdinimui. Dirbtinio intelekto sistema gali pati priimti sprendimą, ar matomi žmonės ar kiti technikos vienetai yra priešiški ir be žmogaus įsikišimo gali šiuos objektus sunaikinti.

„Kalašnikov“ būtent tokią sistemą ir kuria. Tai – PKMT 7.62 milimetrų kulkosvaidžiu ginkluotas bokštelis, kurį galima montuoti ant įvairių technikos vienetų. Pavyzdžiui, „BAS-01G Soratnik“ – pusiau autonominio, 7 tonas sveriančio kovinio roboto. Dirbtinio intelekto sistema aprūpintas kovinis modulis pats žvalgytų vietovę ir itin greitai priimtų sprendimus, kuriuos taikinius galima ir reikia sunaikinti, o kuomet geriau palaukti. Sistema pati mokysis iš savo klaidų ir nuolat tobulės, kaupdama patirtį.

Mechaninė tokio modulio dalis nėra tokia jau sudėtinga. Šalia kulkosvaidžio yra kamera, kuri skenuoja aplinką, ieškodama potencialių priešų. Priimti sprendimus padeda neuroniniai tinklai, kuriuose iš anksto būtų patalpinami vaizdai su civiliais žmonėmis, gyvūnais, technikos vienetais ir kitais objektais, kuriuos robotas savo kelyje gali sutikti. Tai padėtų pradžioje, o vėliau robotas visko mokytųsi pats. Visgi, ekspertai nėra tuo labai sužavėti, nes klaida yra klaida, nepriklausomai nuo to, ar robotas iš jos pasimokė.

Pratybos su „BAS-01G Soratnik“ robotu

Jei toks robotas palaikys granatsvaidį kokiu nors buitiniu prietaisu ir iš karto neveiks, jis bus sunaikintas – mokytis iš šios klaidos jau nebeteks. Ir priešingai – klaidos kaina bus didžiulė, jei robotas civilius palaikys priešiškais kariais. Aišku, po to robotas pakoreguos savo atpažinimo algoritmą, bandydamas ateityje tokiai klaidai užkirsti kelią, tačiau civilis jau bus nebegyvas.

„Kalašnikov“ kuria autonominius ar pusiau autonominius karinius robotus, kurie galėtų pasinaudoti tokiais dirbtinio intelekto moduliais. Ekspertai juos kol kas vertina santūriai – trūksta duomenų ir aiškumo, kaip jie veiktų tikrame mūšio lauke. Tačiau kai kurie mano, kad jau vien dėl mirtinų klaidų galimybės tokios sistemos turėtų būti montuojamos tik žmonių valdomoje technikoje. Pavyzdžiui, tankuose, kuriuose galėtų greičiau už žmogų pastebėti ir sunaikinti prieštankinės gynybos pozicijas.

Galiausiai, NATO dirbtinio intelekto sistemos ir autonominiai robotai bent jau kol kas atrodo kur kas toliau pasistūmėję. Įdomu, ar kada mūšio lauke vienas pilnai savarankiškai robotas stos prieš kitą – nors tai tik spekuliacija, karinės pramonė juda būtent tokia linkme.

Komentarai (2)