Kuo ypatingos „Iskander“ raketos, kuriomis Rusija grasina Lietuvai ir ar reikėtų jų bijoti? (Video) (9)
„Iskander“ operatyvinio-taktinio raketų komplekso gamyba prasidėjo dar 1988-ųjų gruodžio mėnesį. Šios raketos turėjo pakeisti atgyvenusius sovietinius raketų kompleksus, pasižymėti ypatingu tikslumu ir demonstruoti modernų sovietinės armijos veidą. Sovietų Sąjungos žlugimas „Iskander“ gamybos proceso nesustabdė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmieji raketų kūrėjo Sergejaus Nepobedymijaus kurtų „Iskander“ raketų bandymai atlikti dar 1996 metais.
2004-ųjų rugsėjį Rusijos lyderis Vladimiras Putinas iš tuometinio gynybos ministro Sergejaus Ivanovo išgirdo, kad jau artimiausiu metu prasidės masinę šių raketų kompleksų gamyba. Ši gamyba įsibėgėjo 2006-aisiais metais, o po to sekė dar keli modernizavimo etapai.
Pirmasis „Iskander“ perspėjimo signalas Lietuvai nuskambėjo 2008 metų lapkričio mėnesį, kai Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas paskelbė, kad šie raketų kompleksai bus dislokuoti Kaliningrade. Tai turėjo būti atsakas amerikiečių rengtai Priešraketinei gynybos sistemai.
Nyderlandų žiniasklaida Rusijos-Gruzijos karo metu skelbė apie naudotas naujo tipo raketas. Nepriklausomas tyrimas parodė, kad vienos raketos skeveldra karinio konflikto metu užmušė ten dirbusį olandų žurnalistą Staną Storimansą.
Nuo to laiko raketos retkarčiais būdavo dislokuojamos pratybų metu. Apie „Iskander“ dislokavimą šalia Lietuvos sienos 2013 m. gruodžio mėnesį pranešė Vokietijos žiniasklaida. V. Putinas šią informaciją tuomet karštai neigė ir tikino, kad tai Vakarų propagandos pavyzdys.
2016-ųjų rudenį Kremlius galiausiai pripažino, kad „Iskander-M“ tipo raketos yra Kaliningrado srityje, tačiau tuomet tikinta, kad tai tik karinių pratybų dalis ir po kurio laiko jos bus išgabentos atgal.
Skiriami trys „Iskander“ raketų komplekso tipai.
„Iskander-M“ kompleksas, skirtas tik Rusijos karinėms pajėgoms. Raketas galima paleisti 400 kilometrų nuotoliu. Krovinio masė gali siekti iki 480 kilogramų.
„Iskander-K“ modifikacija kurta sparnuotoms raketoms. Jų skrydžio nuotolis gali siekti 500 kilometrų. Krovinio masė gali siekti iki 480 kilogramų.
„Iskander-E“ – eksportui skirtas variantas. Šių raketų skrydžio nuotolis kiek mažesnis, siekia tik 280 km. Tiesa, jos gali nešti tokio paties dydžio krovinį. Šio tipo kompleksai buvo užfiksuoti ir Sirijoje, Hmeimimo karinėje oro bazėje. Tokios raketos dislokuotos ir parado metu demonstruotos Armėnijoje.
Akivaizdu, kad šalia Lietuvos sienos dislokuotos raketos, kurių nuotolis siekia nuo 280 iki 500 kilometrų, galėtų pasiekti bet kurį mūsų šalies tašką ir grasina netgi platesnei teritorijai, regionui.
Krovinio masė ir 20 metrų taiklumo paklaida taip pat leidžia manyti, kad raketos galėtų pridaryti labai didelės žalos strategiškai svarbiems objektams.
Tiesa Lietuvos žvalgyba jau yra skelbusi, kad „Iskander“ dislokavimas pasienyje Lietuvai potencialiai pavojingesnis dėl jo panaudojimo trikdant NATO sąjungininkų veiksmus regione, o taikiniams naikinti Lietuvos teritorijoje šį kompleksą panaudoti nėra būtinybės, nes tam teoriškai pakaktų jau esamų pajėgumų.