Rusija nori sudrebinti aviacijos pramonę - strateginio bombonešio pagrindu kuria viršgarsinį lėktuvą (2)
Naujo Rusijos viršgarsinio keleivinio lėktuvo prototipas bandomiesiems skrydžiams bus parengtas per artimiausius 2–3 metus, pranešė projektą įgyvendinančio Centrinio aerohidrodinamikos instituto vadovas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Ruošiame realų atsakymą į prezidento įpareigojimą atkurti nacionalinę viršgarsinės civilinės aviacijos programą, sukurti naują tokį oro lainerį, remiantis technologijomis, kurios buvo panaudotos strateginiame bombonešyje Tu-160 ir SSRS laikais eksploatuotame keleiviniame Tu-144. Tikimės visavertį, bandomiesiems skrydžiams parengtą naują viršgarsinį lėktuvą turėti po 2–3 metų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Kirilas Sypala.
„Vienas perspektyviausių mūsų kūrinių – lengvasis viršgarsinis verslo klasės lėktuvas, skrendantis gana tyliai. Aktyviai bendradarbiaudami su lėktuvų gamintoju „Tupolev“ atrinkome tris būsimo lėktuvo maketus. Manau, kad jie neilgai trukus bus pademonstruoti parodose“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, šių metų pradžioje Kazanėje stebėdamas naujo Tu-160 skrydį, pareiškė, jog būtina šio strateginio bombonešio pagrindu sukurti serijinės gamybos keleivinį viršgarsinį lėktuvą.
„Turime sukurti civilinę Tu-160 versiją“, – nurodė V. Putinas ir priminė, kad Sovietų Sąjunga turėjo viršgarsinį keleivinį lėktuvą.
„Kodėl Tu-144 buvo atsisakyta? Todėl, kad bilietas į jį turėjo atitikti tam tikro lygio vidutinį atlyginimą šalyje. Dabar yra kitaip. Yra didelių ir turtingų kompanijų, kurios tikrai gali sau leisti naudotis viršgarsiniais lėktuvais“, – sakė V. Putinas.
SSRS pirmoji pradėjo naudoti viršgarsinius keleivinius lėktuvus, pagaminusi 16 Tu-144 lainerių, o jų dėl nesaugumo ir eksploatavimo brangumo atsisakė greičiau nei per dešimtmetį – praėjusio amžiaus 8-o dešimtmečio pabaigoje. Beje, tokį lėktuvą įsigijo NASA ir jį naudojo iki 1999 metų.
Vos keliais mėnesiais vėliau nei Tu-144 pirmąkart į dangų pakilęs prancūzų ir britų „Concorde“ paskutinį transatlantinį skrydį atliko 2003-ųjų balandį. Šių lėktuvų buvo pagaminta 20 ir visų jų atsisakyta dėl keliamo didelio triukšmo, brangių bilietų, taip pat dėl saugumo, kuriuo smarkiai suabejota po „Concorde“ katastrofos 2000-ųjų liepą Paryžiuje.
Dabar Jungtinėse Valstijose viršgarsinės keleivinės aviacijos atgaivinimui skirtas „QueSST“ projektas; jį NASA tikisi įgyvendinti bendradarbiaudama su „Lockheed Martin“. Analogiškus projektus vysto dar kelios privačios JAV bendrovės.
