DARPA kuria iki šiol nematytą povandeninių laivų aptikimo sistemą: tokia keista technologija, kad net sunku įsivaizduoti, kaip ji veiktų ()
JAV gynybos ministerijos technologijų skyrius, geriau žinomas DARPA vardu, kuria iki šiol nematytą povandeninių laivų aptikimo sistemą. Keisčiausia tai, kad ji įdarbins visą eilė vandenyno gyvių - nuo žuvų ir krevečių iki planktono.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Povandeninius laivus galima aptikti aktyviais ir pasyviais sonarais. Pasyvus sonaras tiesiog klausosi, tikėdamasis išgirsti priešo skleidžiamus garsus. Tuo tarpu aktyvusis pats skleidžia garsą ir klausosi jo atspindžių (kitaip tariant, aido). Pastarasis metodas nėra labai geras jau vien dėl to, kad skleidžiamas sonaro garsas išduoda laivo pozicijas - neįmanoma naudoti aktyvaus sonaro ir išlikti nepastebėtam. Dabar DARPA kuria naują sonaro sistemą, pavadintą PALS („Persistent Aquatic Living Sensors“).
PALS yra tokia keista technologija, kad net sunku įsivaizduoti, kaip ji veiktų. Tačiau vandens gyviai dažnai skleidžia įvairius garsus. Kartais jie taip praneša apie pavojus, kartais - bando atbaidyti plėšrūnus. DARPA nori klausytis vandenyno gyventojų balsų, nes jie gali pranešti apie praplaukiantį povandenį laivą.
Povandeniniai laivai žuvims yra tarsi milžiniški banginiai. Plaukdami pro šalį jie sudrumsčia žuvų ramybę ir šios gali imti skleisti įvairius garsus, kuriuos, tikimasi, išgirstų ir interpretuotų PALS povandeninio klausymosi punktai. DARPA šiuo metu remia net penkias komandas, vystančias PALS technologijas.
Štai „Raytheon“ ketina naudotis krevečių skleidžiamais garsais tarsi sonaro signalu. Prietaisai klausytųsi krevečių kliksėjimo atspindžių ir juos interpretuotų. Dar įdomiau tai, kad „Raytheon“ įrenginiai klausytųsi ir bendro vandenyno garso, tikėdamiesi išgirsti pasikeitimus. Net jei povandeninis laivas būtų labai tylus, įvairūs garsai nuo jo vis tiek atsispindės, pakeisdami bendrą akustinį peizažą. Aišku, tas pasikeitimas būtų labai menkas, todėl reikės labai jautrios įrangos ir dirbtinio intelekto sistemos, kuri interpretuos gautus duomenis.
Nors PALS įranka bus brangi, šio sonaro išlaikymo kaštai turėtų būti juokingai maži. Didžiąją dalį darbo nuveiks gyvūnai ir DI algoritmai. Projektas bus vykdomas ketverius metus. Per tą laiką reikės daugiau sužinoti apie akustinį vandenyno peizažą, sukurti jautrią pasyvių sonarų sistemą ir DI programas. Tuomet sužinosime, ar tokia pašėlusi technologija apskritai yra įmanoma. Galbūt ji netgi paskatins vandenynų gyvūnų apsaugą?