Laivai sensta ir galiausiai turi būti nurašyti. Tuomet jų laukia kelionė į metalo laužą arba tapimas muziejumi. Tačiau atominiai laivai yra kitokie. Jie turi branduolinius reaktorius ir radioaktyvų kurą, kurie gali pakenkti aplinkai ir žmonėms. Tai kaip atsikratyti savo tarnybą baigusiais atominiais laivais?

JAV šiam tikslui sukūrė specialią programą („Ship-Submarine Recycling Program“ arba SRP), kuri numato kaip turi būti atliekamas kiekvienas žingsnis. JAV turi daugybę atominių laivų ir kuria naujus. Branduoliniai reaktoriai leidžia laivams ilgesnį laiką vykdyti misijas ir įveikti ilgesnius atstumus. Kuro papildymo reikia tik kas kelis dešimtmečius. Teoriškai didieji laivai gali būti sukurti taip, kad jiems branduolinio kuro papildymo nereikėtų iki tarnybos pabaigos, tačiau to vengiama dėl saugumo ir papildomo svorio.

SRP numato, kad atgyvenusių atominių laivų ardymas vyksta tik Bremertone, Vašingotono valstijoje. Tiesa, perdirbimui laivai gali būti ruošiami ir kitur. Pavyzdžiui, povandeninių laivų branduolinis kuras yra šalinamas penkiuose Vakarų pakrantės uostuose. Tai yra svarbus pirmasis žingsnis prieš pradedant laivą pjaustyti. Kartais ant paties laivo sukuriama konstrukcija, kuri leidžia kuro kapsulę saugiai ištraukti statmenai į viršų. Kuro pašalinimas yra numatytas jau statant laivą, todėl ši užduotis nėra labai sudėtinga ar pavojinga. Tup pat metu išmontuojama ir visa įranga, kurią dar galima panaudoti kituose laivuose.

Panaudotas branduolinis kuras iškeliauja į laboratoriją Aidahe. Jis vežamas geležinkeliais, nes taip tiesiog saugiau. Branduolinis kuras tuomet saugojimui perkeliamas į specialius kanistrus.

Tuomet laivas nutempiamas į Bremertoną, kur prasideda jo pjaustymas. Atskiriamas laivo priekis, galinė dalis, reaktoriaus skyrius. Jei laivas turėjo balistinių raketų paleidimo įrenginius, jie yra išardomi pagal Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartyje numatytą procedūrą. Kitaip tariant, Rusija turi būti informuota apie ginklus, kuriuos išardo JAV.

Laivo segmentas su branduoliniu reaktoriumi yra užsandarinamas ir išvežamas į Hanfordo kompleksą Vašingtono valstijoje. Šiuo metu tie segmentai yra saugomi atviroje vietoje, tačiau galiausiai kada nors bus užkasti. Skaičiuojama, kad pirmieji plyšiai atsiras tik po 600 metų, o branduolinio kuro išsiliejimas bus įmanomas tik po kelių tūkstančių metų. Panašiai Rusija senus reaktorius saugo Murmanske.

Laivo korpusas dažnai yra užterštas chemikalais. Jie dar labiau paskleidžiami ardymo ir pjaustymo metu. Iki 1991 metų JAV vėl suvirindavo priekinę ir galinę povandeninio laivo dalį ir šią kapsulę tiesiog saugojo. Buvo siūloma šias atliekas tiesiog paskandinti, tačiau tai nebuvo praktiškas ar gamtai draugiškas sprendimas. Todėl buvo išvystyti metodai, leidžiantys pašalinti visus kenksmingus chemikalus ir laivo korpusą perdirbti. Iš esmės, dabar perdirbama didžioji laivo dalis.

Metalo laužą JAV Karinės jūrų pajėgos parduoda. Taip bent jau atsikratoma dalies atliekų, bet, aišku, metalo laužas neatperka atominių laivų perdirbimo kaštų. Skaičiuojama, kad tinkamai išardyti atominį povandeninį laivą kainuoja 25-50 milijonų dolerių. Tai - didžiuliai pinigai, tačiau tai yra būtina. Kartu tai dar kartą primena, kodėl Jungtinės Karalystės lėktuvnešis „HMS Queen Elizabeth“ nėra atominis, o Rusija tiek laiko delsė atsikratyti K-159 povandeninio laivo, kad ištiko siaubinga katastrofa.

Komentarai ()