Antrasis pasaulinis karas buvo didžiausias ir žiauriausias žmonijos konfliktas. Neišvengiamai jis tapo ir itin sparčios technologinės pažangos laikotarpiu. Raketos, reaktyviniai varikliai, net superklijai - daugybė daiktų šuoliais žengė pirmyn. Tačiau kas per velnias buvo triratis tankas?

Pati triratė platforma buvo sukurta ir išbandyta dar 1943 metais. Amerikiečiai manė, kad į 244 cm skersmens metalinius ratus gali sumontuoti variklius, kurie išjudins tokią platformą pirmyn. Ji turėjo būti vairuojama kokios nors paskui sekančios šarvuotos mašinos. Prototipas veikė neblogai - 1943 metais Aberdyno poligone atlikti bandymai atskleidė ir trūkumų, ir privalumų.

Didžiausias trūkumas buvo kaina ir priežiūra. Apgadintus ratus su varikliais būtų sunku suremontuoti lauko sąlygomis, o jie neišvengiamai tikrai būtų apgadinti. Reikėjo būdų tą triratį varyti atskirai sumontuotu varikliu. Štai taip ir atsirado daiktas, kurį matote nuotraukose - „M4 Sherman“ tankas su dideliais metaliniais ratais.

M4 tankas buvo varomas priekiniais ratais - vikšrus suko priekyje sumontuotos žvaigždės. Todėl nebuvo labai sunku sukurti mechanizmą, kuris suktų tuos milžiniškus metalinius ratus su giliais grioveliais. Tikriausiai dabar jau supratote, kam buvo skirtas šis išradimas - T10 žymima mašina buvo sukurta neutralizuoti minų laukams. Gilūs grioveliai ratuose leido jiems prasiskverbti giliau į gruntą ir detonuoti minas.

T10 gavo sustiprintą šarvuotą dugną, o ir kiti šarvai buvo modifikuoti. Tankas išlaikė bokštelį su pabūklu, tačiau jie nebuvo naudojami, nes T10 buvo valdomas nuotoliniu būdu. Ši beveik 53 tonas sverianti mašina galėjo darbuotis važiuodama 3,2 km/val. greičiu, o kelyje galėjo pasieki ir 11 km/val. greitį. 

Su laiku buvo išbandyti keli skirtingi ratai ir priedai. Bandymai vyko kelis mėnesius, tačiau galiausiai buvo nuspręsta, kad T10 neturi ateities. Kodėl?

Tie grioveliai ratuose greitai prisipildė purvu ir T10 nebegalėjo prasiskverbti į gruntą. Tai gerokai apribojo šios mašinos efektyvumą. Nepadėjo ir tai, kad varantys ratai buvo beveik visiškai lygūs, todėl T10 šlapiame minų lauke stokojo sukibimo. Kapitonas Merrittas D. Elliottas savo išvadose taip pat minėjo, kad galinis T10 ratas buvo tik nereikalingas svoris, kuriantis pasipriešinimą ir klampinantis mašiną į purvą. Jo nuomone, galinis ratas taip pat turėjo būti varomas, kad T10 būtų efektyvus, tačiau pasiekti tai techniškai būtų buvę labai sunku.

Taigi, T10 projektas buvo nutrauktas ir minų naikinimui amerikiečiai naudojo kiek paprastesnes priemones - grandines, tankų stumiamus volus ir kitus panašius įrankius.

Komentarai ()