Vienas efektyviausių senovinių bukų ginklų pasaulyje - kuo ypatingas indiškas šišparas? ()
Galvodami apie istorinius šaltuosius ginklus visų pirma įsivaizduojame ypatingų formų kardus ir durtuvus. Vėliau susimąstome apie lankus, strėles ir ietis. Tačiau ir buki šaltieji ginklai turėjo savo paskirtį. Štai indiškas šišparas buvo vienas iš efektyviausių tokio tipo ginklų istorijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kuoka yra tradicinis bukas ginklas, dažnai pavadavęs ir kalavijus. Kuokos privalumas - nedidelė kaina, patvarumas ir paprastas naudojimas. Kai visi galąsdavo savo kardus, kuokų mėgėjai galėjo ilsėtis - jų ginklai neatbukdavo. Kuokos dažnai būdavo gaminamos ir iš gamtoje surandamų medžiagų, todėl jos buvo labai pigios. Visgi, su laiku kuokos tobulėjo, tapo sudėtingesnėmis ir puošnesnėmis. Kai kurios įgavo ir smaigus, kurie pakėlė jų efektyvumą į naują lygį. Tačiau kai kurios išliko ir visiškai bukos.
Kodėl gerėjant metalams gerėjo ir kuokos? Juk logiška būtų pereiti prie aštrių kalavijų, tiesa? Iš tikrųjų, kuokos turėjo ir kitų privalumų.
Su laiku tobulėjo ir šarvai, todėl daugiau žalos padarydavo plaktukai ir kuokos nei rikošetu atšokantys kalavijai. Būtent dėl to Indijoje ir buvo sukurtas šišparas - briaunuota kuoka, pasižyminti itin sunkia konstrukcija.
Šišparas nėra toks jau senas ginklas - nuotraukose matomi 18-19 amžių pavyzdžiai, nors jie tikrai buvo naudojami ir pora amžių prieš tai. Geriausi šišparai buvo gaminami iš plieno ir pasižymėjo vientisa konstrukcija be silpnų vietų. Ypatingą efektyvumą suteikdavo briaunos, kurių įprastai būdavo 8.
Priešingai nei kartais manoma, šišparo galva neturėjo pagaląstų ašmenų. Briaunos būdavo bukos, kad lengviau sulankstytų šarvus arba sulaužytų priešininko kaulus. Pačios briaunos būdavo įvairių formų, kai kurios būdavo plonesnės, o kitos - storesnės. Šišparo višūnėje kartais būdavo dekoratyvus smaigas.
Nors šišparas pasižymėjo vientisa konstrukcija, jis turėjo rankeną, kuri padėjo nepamesti sunkaus ginklo. Nors tekinimo technologijos jau egzistavo, plieną lengviau būdavo kaldinti, todėl šišparas niekada nebūdavo tobulai apvalus. Kita vertus, su laiku jis vis gražėjo - vėlyvieji šišparai yra puošti įvairiais ornamentais.