Meteoro kūjis - kaip naudojamas šis keistas senovinis kinų šaltasis ginklas? ()
Tai, ką matote nuotraukoje, nėra kokia nors dekoracija ar vaikų žaislai. Tai - labai efektyvus senovės kinų ginklas, dabar dažnai vadinamas meteoro kūju. Bet kaip jis veikia?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Meteoro kūjis, dar vadinamas dai čui, skraidančiu kūju ar drakono kumščiu, yra labai senas ginklas, kurio šaknys nėra gerai žinomos. Seniausi pavyzdžiai buvo pora tašytų akmenų, sujungtų virve, tačiau vėliau buvo pereita prie metalinės konstrukcijos. Kai kurie meteoro kūjai turi tik vieną svarmenį, tačiau įprastai naudojami du. Svarmenys gali būti nuo 1,5 iki 3 kg svorio.
Beje, meteoro kūjo ilgis priklauso ir nuo to, kiek svarmenų jis turi. Dviejų svarmenų atveju įprastai naudojama 2-3 metrų ilgio grandinė. Tačiau jei ginklakalys nusprendė naudoti tik vieną svarmenį, grandinės ilgis gali siekti ir 6 metrus. Tuomet ir pati grandinė ar virvė tampa ginklu.
Meteoro kūjis reikalauja įgūdžių. Neteisingai naudojamas jis gali sukelti pavojų bendražygiams ar pačiam ginklo naudotojui. Įprastai mokoma kelių pagrindinių metodų.
Visų pirma, meteoro kūjis gali būti mėtomas. Paleistas jis apsisuka apie priešininko ar arklio kojas ir jį pargriauna. Meteoro kūjį galima mesti ir taikantis į priešininko galvą ar kūną. Patyrę kariai meteoro kūjus paleisdavo taip greitai, kad nuo jų apsiginti buvo beveik neįmanoma.
Meteoro kūjus mėtė tik labiausiai patyrę kariai. Kiti jais muojavo laikydami vieną pusę savo rankose. Taip buvo galima suduoti stiprų smūgį iš viršaus, atakuoti kojas, pargriauti preišininką ar net pritraukti jį arčiau. Ore buvo galima piešti 8 ženklą, taip apsiginant nuo atakų trumpesniais ginklais.
Meteoro kūjis turėjo daugybę privalumų. Visų pirma, jį paslėpti buvo labai lengva, priešingai nei kardus, kirvius ar ietis. Antra, atakos būdavo sunkiai nuspėjamos dėl greitai keičiamos ginklo judėjimo trajektorijos. Trečia, kaip ir koviniai plaktukai ar kuokos, meteoro kūjis neturėjo ašmenų, kuriuos reikėtų prižiūrėti ir nuolat galąsti.
Tačiau šis ginklas turėjo ir trūkumų. Artimoje kovoje jis nebuvo labai efektyvus, todėl kariams reikėdavo nešiotis ir durklus ar mažus kardus. Jam taip pat reikėjo abiejų rankų, todėl karys negalėjo laikyti skydo. Galiausiai, meteoro kūjis greičiausaii vargino labiau nei aštrūs ginklai.