Rusija pristatė naujas raketines sistemas „Grad“: ginkluotės ekspertas papasakojo, kada jos naudojamos ir apie ką nutyli oficiali reklama (Video) (3)
Rusijos kariuomenė turi didelį kiekį artilerinių sistemų – tame tarpe ir salvines raketines sistemas, pasakoja Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis. „Salvinė raketinė sistema paprastai būna sumontuota ant transporto priemonės platformos ir skirta per trumpą laiką paleisti didelį kiekį raketų į tam tikrą plotą. Be didelio kiekio raketų, galima leisti jas po vieną – tačiau tada sumažėja efektas“, – aiškina karys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot jo, kadangi raketos nėra valdomos, jų skrydį įtakoja įvairūs atmosferiniai reiškiniai, ypač vėjas.
„Pavyzdžiui, pučiant vėjui, raketa keičia kursą. Kitas faktorius – raketos turi pakankamai nedidelį svori, todėl jų skeveldrų kaunamoji galia gana nedidelė. Todėl šaudoma dideliais kiekiais – salvėmis“, – teigia ginkluotės entuziastas.
Jo teigimu, viena iš tokių raketinių salvinių rusiškų sistemų yra BM-21 „Grad“. Į tarnybą priimta dar praeito amžiaus viduryje – 1963 metais – ir iki šios dienos tarnauja Rusijos kariuomenėje.
„Ši sistema turi palyginus nedidelį kalibrą – 122 mm. Tai ir sąlygoja šios sistemos panaudojimo ribotumą. Nedidelis kalibras, nedaug sprogmenų, nedidelė kaunamoji galia. Efektyvu tik prieš atvirai stovinčius karius, o kariams už priedangos praktiškai jokio poveikio nedaro – išskyrus psichologinį“, – pasakoja D.Antanaitis.
Anot jo, ankstesnės versijos BM-21 „Grad“ taktiniu požiūriu didelės pridėtinės vertės nesuteikdavo – kadangi Vakarų pasaului turimomis sistemomis gana lengvai aptinkamos ir lengvai naikinamos – nes BM-21 „Grad“ šaudymo nuotolis buvo apie 20 km, kas vakarietiškoms artilerinėms ar raketinėms sistemoms menkas atstumas.
„Tačiau Rusijos Gynybos ministerija pasidalino nauja BM-21 „Grad“ atmaina, kuri gali šaudyti to pačio kalibro raketomis, bet jau dvigubai toliau. Jeigu tikėti tuo, ką jie rašo – 40 km. Tai jau rimtesnis nuotolis, ir jis gali būti iššūkis Vakarų pasaulio artilerinėms sistemoms – bet ne vakarietiškoms salvinėms sistemoms“, – pasakoja D. Antanaitis.
Tačiau karys pastebi, kad fizikos neapgausi. „Norint padidinti raketos skrydžio nuotolį, reikia didinti kuro kiekį raketoje. Kuras turi užimti daugiau vietos ir svorio raketos korpuse. O raketoje vietos yra labai mažai, ir svorio apribojimai taip pat galioja. Dėl kuro kiekio didinimo sumažėja vietos kitoms dalims, tame tarpe ir sprogmenims. O mažiau sprogmenų – mažesnis ginklo efektyvumas“, – aiškina ginkluotės entuziastas.
Jo teigimu, jei ankstesnės raketos su didesniu sprogmenų kiekiu buvo pavojingos tik sprogus labai arti stovinčio kario, tad dabartinės raketos turėtų būti dar mažiau pavojingesnės kariui.
„Tačiau psichologinį efektą kažkur užnugaryje gali sukelti gana neigiamą. Todėl net esant užnugaryje šarvuotos transporto priemonės, priedangų įrengimas yra labai svarbūs mūsų karių išgyvenamumui didinti“, – perspėja D.Antanaitis.
