Karys pripažįsta, kad Lietuvos prieštankinė gynyba – netobula. Ko galėtume pasimokyti iš lenkų? (Video) (6)
Geriausia prieštankinė priemonė yra kitas tankas, teigia Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis. Pasak jo, didelis greitis, stipri apsauga, galingas kalibras šiuos per Pirmąjį pasaulinį karą gimusius ginklus padaro unikaliais ir efektyviais mūšio lauke. „Aprūpinti kaip aktyviomis taip ir pasyviomis apsaugos sistemomis tankai gali kovoti ne tik dideliu nuotoliu, bet ir nedideliu, pralaužti gynybos liniją, įsiveržti į užnugarį, atakuoti logistiką bei valdymo punktus“, – teigia karys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot D.Antanaičio, siekiant išvengti tokios tankų grėsmės, taip pat yra naudojami prieštankiniai ginklai – kad ir ir prieštankinės raketos. „Mūsų kariuomenės prieštankinė ugnis sukoncentruota kelių šimtų metrų nuotoliu nuo taikinio. Tiksliau kalbant, tai paskutinio šanso ginklai: jeigu pavyks iššauti, tai bus paskutinis šūvis ir beliks melstis, kad bent jau iššauta prieštankinė granata galėtų kažkiek pažeisti tanką, kad granatsvaidininko mirtis nuo atsakomosios ugnies nebūtų bevertė“, – teigia karininkas.
Jo teigimu, Lenkijos kariuomenėje vykdoma prieštankinės ginkluotės programa, pagal kurią svarstomos įvairios galimybės padidinti lenkų prieštankinės ugnies galimybes bei nuotolį. Pagal šią programą norima integruoti prieštankines raketines sistemas ant sovietinių laikų vikšrinės platformos BWP-1 bei ant 8x8 šarvuoto transporterio platformos.
Toks lenkų sprendimas pagrįstas vertinimu, kad priešas jų valstybę puls naudodamas masinę tankų bei sunkiai šarvuotos technikos ataką. „Todėl atsirado poreikis gebėti naikinti priešo tankus iš tokio atstumo, kai tankai dar nemato – arba negali pažeisti – lenkų karių, o lenkų kariai laisvai galėtų naikinti priešo šarvuotus taikinius“, – sako atsargos majoras.
Jis pasakoja, kad vienas iš svarstomų variantų – „Spike NLOS“ prieštankinių raketinių sistemų montavimas ant minėtų platformų, kad Lenkijos kariai galėtų pasiekti 32 km prieštankinės ugnies nuotolį. „Sistema būtų sumontuota ant bėgelių platformos viršuje, operatorius galėtų valdyti sistemą iš platformos vidaus. Informaciją apie taikinius operatorius gautų iš bepilotės skraidančios sistemos“, aiškina ginkluotės entuziastas.
Anot D.Antanaičio, „Spike NLOS“ turi integruotą valdymo sistemą, kuriai nereikia GPS signalo, tad raketa negali būti slopinama GPS signalo slopintuvais. Taip pat raketa nenaudoja lazerinio spindulio nutaikymui, todėl priešas negali nustatyti, jog iš 32 km atstumo link jo skrenda prieštankinė raketa.
„Lenkams įgyvendinus šią programą, jie turės daugiasluoksnę prieštankinę gynybą, kuri prasidės 32 km atstumu – tada pereitų prie 5 km atstumo su „Spike LR“ ir „Spike LR2“ – ir toliau mažėtų iki kelių šimtų metrų paskutinio šūvio galimybės atstumo. Tokiu būdu lenkai galės sėkmingai neutralizuoti priešo tankų bei stipriai šarvuotų dalinių ataką“, – apibendrina karys.
