Legendinis Rusijos karo laivas, tapęs 1917 m. bolševikų perversmo simboliu – kreiseris „Aurora“: kariavo su japonais, mistifikuotas sovietų ir virtęs revoliucijos muziejumi (Foto, Video) ()
Bene garsiausias visos Rusijos karinis laivas, kurį galite rasti žaidime „World of Warships“, yra šarvuotadenis kreiseris „Aurora“. Šis laivas įsirašė į įstoriją kai 1917 m. bolševikų perversmo metu iššovė tuščią šovinį ir paskelbė Žiemos rūmų šturmą. Nuo to laiko, kreiseris tapo visos Spalio revoliucijos simboliu.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau kreiseris „Aurora“ sudalyvavo ne tik revoliucijoje, bet ir 1904-1905 m. Rusijos-Japonijos kare, kuris daugiausiai vyko jūrose. „Aurora“ buvo vienas iš trijų „Pallada“ klasės Rusijos kreiserių, kiti du buvo „Diana“ ir „Pallada“. Žaidime „World of Warships“ galite išbandyti „Aurorą“ ir „Dianą“.
Kreiseris „Aurora“ priskirtas III lygiui, taigi tai nors tai nėra pats galingiausias karo laivas, trūkumus atperka jo manevringumas ir didelis veikimo savarankiškumas.
Pirmojo pasaulinio karo metu laivas buvo modernizuotas, kad gautų žymiai sustiprintą ginkluotę. Todėl artilerijos ugnies jėga ženkliai padidėjo.
Šiuo metu kreiseris „Aurora“ yra muziejus-laivas Sankt Peterburge.
Naktį iš 1917 m. lapkričio 7 į 8 d. iš kreiserio „Aurora“ buvo iššautas signalas, žymintis Žiemos rūmų šturmo pradžią, atvedusį bolševikus į valdžią perversmo, kuris pakeitė pasaulio istoriją, metu.
Taip kreiseris „Aurora“ tapo Rusijos 1917 m. bolševikų revoliucijos simboliu ir seniausiu išlikusiu Rusijos laivyno laivu, kovojusiu 1904-1905 m. Rusijos ir Japonijos kare, Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose.
Kreiseris „Aurora“
Šarvuotadenis kreiseris (protected cruiser) „Aurora“ buvo pastatytas 1897–1900 m. Naujojo Admiraliteto Sankt Peterburge užsakymu. 1903 m. laivas prisijungė prie Rusijos Baltijos laivyno. 126,8 metro ilgio, 16,8 metro pločio laivas sveria net 7 600 tonas. Jis sugebėjo pasiekti 20 mazgų greitį ir galėjo savarankiškai keliauti iki 1440 jūrmylių. Tai buvo vienas iš trijų „Pallada“ klasės kreiserių, pastatytų Sankt Peterburge, skirtų tarnybai Ramiajame vandenyne.
1904-1905 m. Rusijos-Japonijos karas
„Aurora“ kaip ir kiti trys „Pallada“ klasės kreiseriai dalyvavo Rusijos ir Japonijos kare. Laivą „Pallada“ japonai nuskandino Port Artūre 1904 m., o trečiasis laivas „Diana“ buvo internuotas Saigone po Geltonosios jūros mūšio.
1905 m. gegužės 27–28 d. „Aurora“ kartu su likusia Rusijos eskadra dalyvavo svarbiausiame savo mūšyje prie Cušimos. Mūšio metu kreiseriui vadovavo sužeistas laivo vyresnysis karininkas, II rango kapitonas Arkadijus Konstantinovičius Nebolsinas. Po to „Aurora“, dengdama kitus, daug lėtesnius Rusijos laivus, vadovaujama kontradmirolo Oskaro Enkvisto, su dviem kitais Rusijos kreiseriais prasiveržė į neutralią Manilą, kur ji buvo internuota.
Cušimos mūšis buvo pagrindinis jūrų mūšis tarp Rusijos ir Japonijos karo metu. Tai buvo pirmasis lemiamas jūrų mūšis, kuriam dalyvavo šiuolaikiniai plieniniai karo laivai, ir pirmasis jūrų mūšis, kuriame bevielis telegrafas (radijas) vaidino kritiškai svarbų vaidmenį.
Mūšyje Japonijos laivynas, vadovaujamas admirolo Heihachiro Togo sunaikino du trečdalius Rusijos laivyno ir Japonija laimėjo karą.
Po karo, 1906 m. „Aurora“ grįžo į Baltijos jūrą ir tapo kariūnų mokomuoju laivu. Nuo 1906 iki 1912 m. kreiseris aplankė daugybę kitų šalių; 1911 m. lapkričio mėn. laivas lankėsi Bankoke kaip dalis iškilmių pagerbiant naujojo Siamo (dabartinis Tailandas) karaliaus karūnavimą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Pirmasis pasaulinis karas ir 1917 m. Vasario revoliucija
Pirmojo pasaulinio karo metu laivas veikė Baltijos jūroje. 1915 m. jo ginkluotė buvo pakeista į keturiolika 152 mm kalibro ginklų. 1916 m. pabaigoje laivas buvo perkeltas į Petrogradą (pervadintas Sankt Peterburgas) kapitaliniam remontui.
Kai įgulos nariai sužinojo, kad vyksta 1917 m. vasario revoliucija, vasario 27 d. (pagal Julijaus kalendorių) kreiseryje kilo sukilimas (arba maištas), kurio metu žuvo kapitonas, o vyresnysis karininkas buvo sunkiai sužeistas. Laive buvo sukurtas revoliucinis komitetas, kurio kapitonu išrinktas Aleksandras Belševas. Didžioji įgulos dalis prisijungė prie bolševikų, kurie ruošėsi komunistinei revoliucijai. Jie pakėlė raudoną vėliavą prie „Auroroje“, o kai kurie iš jų prisijungė prie kitų revoliucionierių mieste, išlipdami į krantą.
1917 m. bolševikų perversmas
Pagal sovietinę istorijos versiją, 1917 m. spalio 25 d. „Auroros“ įgula atsisakė vykdyti įsakymą išplaukti į jūrą, o tai sukėlė Spalio revoliuciją. Tą dieną 21:40 val. kreiseris iššovė tuščią šovinį, duodamas signalą Žiemos rūmų šturmui, kuris turėjo būti paskutinis Spalio revoliucijos epizodas. Tame išpuolyje esą dalyvavo kreiserio įgula. Vėliau šis epizodas tapo vienu svarbiausiu bolševikų perversme ir sovietų valdžios buvo paverstas kone legenda.
1918 m. vasarą kreiseris buvo perkeltas į Kronštatą ir atiduotas į rezervą.
1922 m. „Aurora“ grįžo į tarnybą kaip mokomasis laivas. Paskirtas į Baltijos laivyną, nuo 1923 m. jis ne kartą lankėsi Baltijos jūros šalyse: Norvegijoje, Vokietijoje, ir Švedijoje.
Antrasis pasaulinis karas
Visą Leningrado apgulties laikotarpį nuo 1941 iki 1944 m., „Aurora“ buvo prišvartuota prie prieplaukos Oranienbaumo uoste (Lomonosovo mieste) ir nuolat buvo apšaudoma bei bombarduojama. 1941 m. rugsėjo 30 d. laivas buvo pažeistas ir nuskendo ant seklumos. 1944 m. liepą laivas buvo iškeltas ir pergabentas į prieplauką remontui.
Po išsamių remonto darbų nuo 1945 iki 1947 metų „Aurora“ buvo nuolat prišvartuota Nevoje Leningrade (dabar Sankt Peterburge) ir iki 1956 m. Leningrado Nakhimovo kolegijoje buvo naudojamas kaip karinio jūrų laivyno treniruočių laivas. Nuo 1957 m. kreiseris tapo muziejumi-laivu kaip paminklas Didžiajai spalio socialistinei revoliucijai.
Kruizeris „Aurora“, būdamas muziejumi-laivu, tapo vienu iš daugelio turistų lankomų vietų Leningrade (dabar Sankt Peterburgas), tapo Spalio bolševikų revoliucijos simboliu ir Rusijos istorijos atributas.
Jei susidomėjote karo laivais ir jūrų mūšių strategija, kviečiame juos išbandyti žaidime „World of Warships“. Žaidime detaliai atkurti istoriniai karo laivai, kuriamos strategijos, sudaromos laivyno flotilės ir laimimi mūšiai nukelia į realistišką kovos jūroje pasaulį. Čia tik nuo vaizduotės, loginio mąstymo ir strategavimo įgūdžių priklauso kiek pasieksite pergalių ir kaip plėsite savo karines pajėgas.