Naujas karinis aljansas AUKUS sukėlė precedento neturintį NATO sąjungininkės pyktį – susitarimą jau pavadino „duriu į nugarą“: kas čia vyksta ir kas bus toliau? (Foto, Video) (2)
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip stipriai pyksta Prancūzija?
Prancūzijos ambasados Jungtinėse Valstijose pareiškime teigiama, kad sprendimas „išskirti“ Prancūziją „rodo nuoseklumo trūkumą, kurį Prancūzija gali tik pastebėti ir apgailestauti“, o Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Yves Le Drian mažiau diplomatiškai šį sandorį pavadino „duriu į nugarą“.
Rugsėjo 17 d. Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas pranešė, kad konsultacijoms atšaukė savo ambasadorius JAV ir Australijoje – tai precedento neturintis atvejis NATO sąjungininkių istorijoje.
Dar 2016 metais Prancūzija sutartį su Australija apibūdino kaip šimtmečio sandorį. Jis turėjo simbolizuoti platesnį Australijos ir Prancūzijos aljansą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuris apimtų ginklų žvalgybą ir ryšius. Australijos partnerystė taip pat buvo pagrindinė prancūzų 2018 m. Indijos-Ramiojo vandenyno strategija.
Koks bus tiesioginis sandorio poveikis?
Panašu, kad Pekino ir Vašingtono santykiai tęsis dabartiniu sudėtingu keliu, o Vakarų aljansas taip pat buvo sukrėstas.
Emmanuelis Macronas manė, kad Australijos rūpesčiai buvo nuraminti, nepaisant to, kad Kanbera ne kartą perspėjo Prancūziją apie tarpusavio sutarties vėlavimą ir biudžeto viršijimą, tačiau taip pat gali būti, kad JAV pasiūlė Australijai susitarimą, kurio ji negalėjo atsisakyti.
Tačiau taip pat atrodo, kad JAV nepasitikėjo Macrono pozicija Kinijos atžvilgiu, nes jis dažnai sakydavo, kad nori nukreipti vidurinį kelią tarp dviejų didžiųjų valstybių, kalbėdamas apie autonominę Europą, veikiančią šalia Amerikos ir Kinijos.
Kokia geopolitinė reikšmė?
Tai reiškia, kad Kinija susiduria su nauju galingu gynybiniu aljansu Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, kurį palankiai įvertino regioniniai partneriai, tokie kaip Japonija ir Taivanas.
Susitarimas taip pat dar kartą patvirtina, kad po „Brexit“ JAV vis dar nori, kad pagrindinė karinė partnerė būtų JK, o ne ES. Tai taip pat leidžia Bidenui sutelkti dėmesį po Afganistano į Aziją. Rugsėjo 24 d. Jis surengs pirmąjį asmeninį „Quad“ viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus Japonija, JAV, Australija ir Indija.
Ar tai pažeidžia Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį?
TATENA sako, kad atliks tyrimą, tačiau šešios šalys jau naudoja šią technologiją savo povandeniniams laivams valdyti.
