Ne viskas taip paprasta. Kodėl Pentagono būstinė penkiakampio formos? ()
1941 m. liepos mėn. JAV armijos generolas Brahonas Burke'as Somervellas sumanė monumentalų projektą – pastatyti didžiulį pastatą besiplečiančiam Gynybos departamentui. Laikas buvo tinkamas, nes iki japonų atakos Perl Harborui liko tik keli mėnesiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Somervellas siekė sutelkti 24 000 karo ir civilių darbuotojų, išsibarsčiusių 17 pastatų Vašingtone. Jam reikėjo naujo objekto, kuris ne tik turėtų pakankamai vietos darbuotojams, bet ir leistų ateityje plėstis, rašo „Grunge“.
Pasirinkta vieta Potomako upės pakrantėje Arlingtono apygardoje, Virdžinijoje, kėlė iššūkių. Jis buvo greta Arlingtono nacionalinių kapinių ir reikėjo dizaino, kuris derėtų su apylinkėmis.
Tačiau kariuomenės projektavimo skyriaus vadovas pulkininkas leitenantas Hugh „Pat“ Casey ir jo komanda sugalvojo sprendimą – penkiakampio formos pastatą, kuris optimaliai išnaudojo netaisyklingos formos skypą.
Somervellas reikalavo pastato, kuriame tilptų mažiausiai 40 000 žmonių, ir 10 000 automobilių stovėjimo aikštelės. Be to, Somervellas nustatė griežtus kriterijus, kad pastatas neturi viršyti keturių aukštų, kad būtų netrukdomas vaizdas į šalies sostinę anapus upės. Šiuo apribojimu taip pat buvo siekiama taupyti plieną, kurio paklausa netrukus išaugs dėl padidėjusios karinės gamybos.
Naujojo pastato aikštelė anksčiau buvo naudojama Žemės ūkio departamento eksperimentiniam ūkininkavimui. Kadangi vietovę supa keliai ir kitos kliūtys iš penkių pusių, projektuotojų komandai teko mąstyti naujoviškai.
Siekdamas dar labiau apsunkinti reikalus, Somervellas paprašė, kad pastato planai būtų sumažinti nuo keturių aukštų iki trijų, išlaikant tą patį plotą. Galiausiai pagrindinis architektas George'as Edwinas Bergstromas ir jo nedidelė komanda sugalvojo unikalų dizainą, kuris suteikė pastatui išskirtinį pavadinimą.
Kaip ir buvo galima tikėtis, pasiūlytiems Karo departamento pastato planams greitai ir audringai buvo pasipriešinta. Gilmour D. Clarkas, Kornelio universiteto architektūros dekanas ir JAV vaizduojamųjų menų komisijos pirmininkas, vadovavo kampanijai prieš kolosalios struktūros statybą taip arti Arlingtono nacionalinių kapinių.
1941 m. rugpjūčio pabaigoje prezidentas Franklinas D. Rooseveltas įsikišo ir vetavo pradinę pastato vietą netoli Arlingtono nacionalinių kapinių. Be to, jis nurodė generolui Somervellui sumažinti pastato dydį beveik perpus. Tuo metu Rooseveltas, kaip ir kiti, tikėjo, kad pastatas tarnaus tik artėjančio karo metu.
Kad padarytų vietos Pentagonui, JAV vyriausybė iškeldino 150 šeimų iš Rytų Arlingtono, daugiausia juodaodžių vergų palikuonių.
Peržiūrėta pastato vieta pašalino penkiakampės pastato struktūros poreikį. Tačiau tuo metu nebuvo tikslinga pradėti visko iš naujo, todėl buvo išlaikyta būdinga forma.
Somervellas sėkmingai įtikino Rooseveltą išplėsti pastatą, kad tilptų 35 000 darbuotojų. Statybos prasidėjo 1941 m. rugsėjo 11 d., o vos po septynių mėnesių pirmieji Karo departamento darbuotojai persikėlė į naujus biurus, o likusiose dalyse buvo tęsiamos statybos.
Pažymėtina, kad pastatas buvo baigtas vos per 16 mėnesių ir atidarytas 1943 m. sausį, vadovaujant pulkininkui Leslie Grovesui, kuris vėliau vadovavo Manheteno projektui, atsakingam už pirmosios atominės bombos sukūrimą, teigia JAV Gynybos departamentas.
