Japoniški namai automobilių parkavimo aikštelėse (Video) (6)
Fuyuhito Moriya’ai 39-eri su savo mama Youko gyvena labai mažame name. Vienas namo aukštas – trisdešimt kvadratų. Idėja pasistatyti nestandartinį namą kilo besižvalgant po automobilių stovėjimo aikšteles. Trisdešimt kvadratinių metrų jose skiriama vienam automobiliui. Nors gyvenant dviese mažose erdvėse iškyla nemažai nepatogumų, japonas džiaugiasi, kad jam pavyko įgyvendinti savo sumanymą ir tapti namo savininku.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apžiūrinėdamas parkavimui skirtą žemę, iš pradžių vyriškis nebuvo tikras, kad jam pavyks iki galo ir sėkmingai realizuoti savo idėją. Norėdamas išsklaidyti abejones japonas netgi atliko mini apklausą ir paprašė patarimo savo artimųjų bei draugų. Pamačius rezultatus, abejonės pradėjo nykti.
Pasak F. Moriya’os, įdomiausia ir sunkiausia buvo sugalvoti ir priimti teisingus sprendimus dėl konstrukcijų, Mat vienas namo aukštas – trisdešimt kvadratų, tačiau tokių aukštų ne vienas. “Visa idėjos esmė ir yra ta, kad bute kambariai yra vienas ant kito, o ne šalia, tame pačiame aukšte, kaip kad įprastame name. Tai kėlė nerimą, ilgokai teko paieškoti techninių sprendimų”, – apie savo namą pasakojo japonas.
JAV portalas edition.cnn.com stebisi tokiu sumanymu ir pateikia vizualų pavyzdį – japoniško buto plotas prilygsta amerikiečių namuose įrengiamoms drabužinėms. Japonas į tai sureaguoja savaip: “Galbūt mano sumanymas ir sunkiai įgyvendinamas, bet tokiuose butuose gyventi galima! Ypač Japonijoje, kur nekilnojamojo turto kainos labai didelės, o Tokijuje savas būstas daugeliui žmonių tik niekada neišsipildžiusi svajonė”.
Taigi apie namą. Dideli namo langai – į pietus, tad kambariuose netrūksta saulės ir šviesos, be to optiškai padidina erdvę, minimalūs baldai neužgriozdina erdvių, be to toks mažas plotas visuomet būna švarus – nereikia skirti daug laiko jo tvarkymui. Paslėptos spintos, jose – virtuviniai įrankiai ir buitinė technika, daug vietos neužima ir kriauklė virtuvėje – ji perpus mažesnė nei įprasta. Tokios smulkmenos ir individualūs sprendimai dar labiau padidina buto funkcionalumą ir sukuria didesnės erdvės įspūdį.
Name – spirale besisukantys laiptai, kuriems taip pat pritaikyti saviti architektūriniai sprendimai, leidžiantys taupyti vietą. Praktiškai visuose namo kampuose – spintos arba lentynos batams susidėti. F. Moriya sako, kad tokiuose namuose kiekvienas kampas yra išnaudotas.
Statydamas namą jis išleido apie 500 tūkst. JAV dolerių. Tai nėra labai didelė suma turint omenyje tai, kad Tokijas yra brangiausias miestas pasaulyje. Butą jis galėjo iš išsinuomoti, tačiau pašnekovas visą gyvenimą norėjo būti šeimininku, o ne nuomininku , tad turėdamas gana minimalų, Japonijos sostinės masteliais, biudžetą, jis rado savitą kompromisą. “Būsto dydis nėra lemiantis veiksnys, daug svarbiau – atmosfera, sukurta aplinka ir malonių žmonių kaimynystė. Aš visuomet labiausiai troškau susikurti sau malonią aplinką, tad visa kita man nėra svarbu”, – sako pašnekovas.
Didžiausia problema su kuria dabar susiduria japonas ir jo mama – tai privatumas. Nei vienas jo neturi. F. Moriya teigia, kad dabar suka galvą, kaip išspręsti šį nepatogumą ir tiki, kad jam pavyks sugalvoti, kažką, kad abu su mama gyventų nuosavame būste, bet ir galėtų pailsėti vienas nuo kito.
Japonijoje dėl itin aukštų žemės kainų tokie namai tampa vis populiaresni. Apie vieną panašų architektūrinį sprendimą jau rašėme šioje publikacijoje.
