Sprogimas laboratorijoje viską pakeitė. Mokslininkai atrado, kad metų metus medinius namus projektavome neteisingai (Video) ()
Dviaukštė medinė siena su langų angomis atlaikė apkrovą, viršijančią 100 kiloniutonų.
© EMPA nuotr. (Asmeninis albumas)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Garsus sprogimas laboratorijoje reiškė ne tik kontroliuojamą tiriamo objekto sunaikinimą. Po daugelio metų tyrimų Šveicarijos mokslininkai priėjo prie išvadų, kurios gali pakeisti požiūrį į medines konstrukcijas. Paaiškėjo, kad iki šiol taikytos projektavimo prielaidos galėjo būti klaidingos. Dešimtmečiais inžinieriai langų angą turinčius sienų fragmentus laikė „mirštančiomis zonomis“, kurios nepadeda pastato stabilumui. Nauji tyrimai rodo, kad tokį požiūrį reikia peržiūrėti. Ką tai reiškia medinės statybos ateičiai?
Spektakuliarus testas Šveicarijos laboratorijoje. Rezultatai stebina
Dviaukštė medinė siena su langų angomis atlaikė apkrovą, viršijančią 100 kiloniutonų – tai maždaug 10 tūkstančių tonų spaudimas. Eksperimentą atliko Nadjos Manser komanda iš Empa instituto, ir jis pateikė netikėtų rezultatų.
|
„Medis girgžda ir dejuoja, o skaičius ekrane vis didėja. Viršijus 100 kiloniutonų horizontalią apkrovą, nuaidėjo garsus sprogimas: vienos dviaukštės sienos sijos plyšta nuo milžiniško spaudimo“, – aiškina Anna Ettlin.
Tyrėja bendradarbiavo su ETH Zurich ir Berno taikomųjų mokslų universitetu. Sijos plyšimo momentas suteikė svarbių duomenų apie tokio tipo konstrukcijų tikrąjį tvirtumą. Langų turinčius sienų segmentus tradiciškai ignoruodavo skaičiuojant nešančiąją gebą. Tokia praktika kilo dėl reglamentų stokos ne tik Šveicarijoje, bet ir kitose Europos šalyse.
„Kai fasade numatomas langas, visas sienos segmentas projektuotojo inžinieriaus dažniausiai laikomas tarsi tuščia erdve. Tai paprasčiausiai nėra efektyvu“, – priduria Nadja Manser.
Konservatyvus požiūris verčia projektuotojus taikyti papildomus stiprinimus, dažnai – betoninius branduolius. Tokie sprendimai didina išlaidas ir sumažina medinių konstrukcijų ekologinį pranašumą.
Ketverių metų tyrimų projektas. Kokios bus pasekmės statybai?
Ketverius metus trukę tyrimai apėmė platų testų spektrą: nuo atskirų panelių iki pilno dydžio sienų sekcijų. Projektas buvo vykdomas bendradarbiaujant su pramonės partneriais, kas didina galimybes praktiniam rezultatų pritaikymui. Pagrindinis darbo efektas – supaprastintas skaičiavimo modelis inžinieriams. Šiuo metu komanda dirba, kad sudėtingą tyrimų modelį paverstų praktišku projektavimo įrankiu. Šis atradimas užpildo svarbią spragą duomenyse apie medinių konstrukcijų tvirtumą.
Statybos rinkai, kur tvarus statybos požiūris įgauna vis didesnę reikšmę, rezultatai gali būti ypač įdomūs. Galimybė kai kuriuose mediniuose pastatuose atsisakyti betoninių stiprinimų atrodo viliojanti. Ketverių metų Šveicarijos komandos tyrimai atveria naujas galimybes, tačiau kelia klausimus apie iki šiol taikytų standartų aktualumą. Galbūt atėjo laikas peržiūrėti kai kurias prielaidas projektuojant medines konstrukcijas.
