Lietuvoje populiarėja mažo ploto būstai

Įdomiai čia. Rašo, kad neperka didelių namų ne tik dėl didelio išlaikymo, bet pateikia pavyzdį su papildomu išlaikymu. O viskas atsiremia į pinigus. Neperka didelių namų nes neturi jiems pinigų, nei nusipirkti, nei išlaikyti. Todėl ir stengiasi, kad butu kuo mažesnis ir taupesnis. Kad kuo racionaliau išnaudotu plotą.

nuo kada rusys yra išlaikoma patalpa? Anei šildomas, nei kosmetinio remonto jam reikia.

Mazas namas turetu buti 50m2 -70m2 ne daugiau 800-1000lt kvadrato kaina.. O dar pigiau statyti paciam

Pačiam statyti taip pigiau, bet pats neprojektuosi, nederinsi (komunikacijų ir t.t.) ir t.t. šito kodėl niekas neskaičiuoja? Pigiai, pagal pigų projektą nepastatysi, jei jis bus nekokybiškas ir neišbaigtas, kaip dažnai šiais laikais būna, taigi ant projekto geriau netaupyt, jei nori normalaus namo.

Tai tokiam plotui čia nera ka perdaug galvoti - dežutė... Beto manau siai laikais daugiau priklauso nuo medžiagu, technologijos ismanymo ir darbu kokybes, o ne nup pacio projekto.. o to garantuoti ir didesne kaina negali ... durna ir baznycioje musa Pigiausia karkasinis namas... Pastatai karkasą, jo tarpos dedi mineraline vata... Siaip mazi sodo nameliai gan pigus idomu ar iseitu juos paskui padoriai apsildinti

Man tai gaila žiūrėti, kai žmonės neturi pinigų, bet vis tiek perka/stato savo butą/namą ir paskui pusę gyvenimo moka palūkanas bankui už tą kamurkę. Aš suprantu, kad taip darytų vyresni, kurie jau vaikus išleidę ir turi savo santaupų, skolintis nereikia arba reikia nedaug, bet jaunos šeimos tokiais pirkimais tik įrodinėja savo siauraprotiškumą. Kaip tu paskui auginsi 2-3 vaikus tam 50-80 kv. m. plote? Įmanoma, bet tai jau yra skurdas. Čia žinoma kalti dažnai išlendantys kaimietiški kompleksai - kaip čia mokėsi pinigus nuomotojui. O viskas būtų daug paprasčiau, jei žmonės žiūrėtų praktiškiau. Pvz Vilniuje už 2000 Lt gali išsinuomoti nuostabų butą puikioje vietoje netoli centro su draugais ar pora - kol jaunas aktualu pramogos ir buvimas veiksmo vidury. Kai atsiranda ir ima didėti šeima, už tokią pačią kainą gali išsinuomoti didelį butą kiek toliau nuo centro, arba namą priemiestyje. Ką gali nusipirkti už 2000 Lt/mėn? Paskaičiuokim, per metus tai 24000. Nusipirkti normalų didesnį butą padoriam rajone ar pasistatyti namą priemiestyje kainuoja nuo 400000 - teks taupyti 17 metų - gal ir neblogai, bet juk jau būsi paėmęs paskolą su palūkanomis, tai greičiausiai jos kainą padvigubins, tai ir priartėjam prie 35 metų. Žodžiu, žmonės perkantys kamurkes ar imantys paskolas 30-40 metų paprasčiausiai nemoka skaičiuoti. Galės lietuviškai džiaugtis, kad neduoda uždirbti nuomotojui, tik mokės dvigubai bankui visą gyvenimą.

Karve, iš dalies tikrai sutinku. Bet ką daryti senatvėje? Kai tie 2000lt bus neįkandami? Kur tada dėtis? O gal nebus net įkandami ir 700lt už nuomą? Be abejo, statytis namą ar pirkti butą neturint tam pinigų nelogiška. Bet jei lengvai gali susimokėt mėnesines įmokas paskolai, tai kodėl ne? Jei reikia neėdus gyvent, kad susimokėt paskolą, tai blogai...

Nu kai paimi paskolą ir nieko gero už ją nepasistatai, tada blogai, bet jei pasistatai padorų namą, tai nematau problemos (aišku jei nusiteiki taip, kad 30m trukmės paskola nėra problema savaime).

Kam mokėti tuos 2000 Lt/mėn ir po visko nieko neturėti, jei už tiek jau galima mokėti už butą, kuris po keliolikos metų bus tavo? Beje, įdomu bus pažiūrėti kaip su vaikais seksis ieškoti buto nuomos Lietuva ne JAV, ne Skandinavija, čia tėvai ir vaikai kur kas labiau susiję ir tėvai jaučia pareigą padėti ir pilnamečiams, tad jei tik noro yra tai ir galimybę atiduoti paskolą ne per 35, o per keliolika metų daug kas turi.

Ėdant kruopas ir nieko daugiau neveikiant?

Cha cha, zinau ne viena atveji gyvena nuomuojamam bute, ismeta is darbo ir turi 1menesi susirasti darba arba eini i gatve. Jau geriau valgysiu kruopas, bet tokioje rizikoje negyvensiu. Zinoma reikia zinoti savo teises, jei augini nepilnameciu vaiku taves nieks nemes ir t.t.

Tai su namu tas pats jai prarasi darba is ko tu atiduosi paskola ?

reiketu kalbet kaip yra: 1- as nuomuojuosi busta is zmogaus, ten kur man reikia ir kiek sugebu susimoket 2- nuomuojuosi busta is banko, kur man kazkada reikejo, moku kiek bankas nustate, ir jei laikysiuos siu taisykliu 35 metus- bustas bus mano uz dvigubai sumoketa busto verte.Pabandykim isivaizduot kad zmogus paeme paskola is banko 1915 metais 35 metams- praejo 2 pasauliniai karai, kazkiek suiruciu ir zmogus pagaliau 1950m turi savo nama, kuris per abu karus buvo sudeges, dar zmogus pabuvojo tremty per ta pati laika, mokedamas imokas bankui ir dabar sedi laimingas savo bute....

Kodėl? Dirbu 13 metų. Alga nebuvo stebuklinga, tačiau trečdaliu tėvai prisidėjo (prieš tai minėtas geras startas, kurį tėvai man suteikė), tad užteko ir duonai, ir sviestui likdavo ir butas jau virš metų kaip mano...

Čia kaip tik matau pliusą nuomai, jeigu pvz. dar tėvai gyvi ir turi savo ar kaimą, ar ką. Netekus darbo jau visiškoje bėdoje gali persikraustyti pas tėvus iš nuomojamo buto. O paskola pirktu butu, ne tik, kad bankas vanos per šikną, bet dar už šildymą susimokėt nesugebėsi. Pas mus mentalitetas žmonių yra, kad būtina turėt nuosavo savo viską. 90% žmonių pas mus šeimininkai, o ir 10% nuomojasi. Kai Vakaruos apyligiai. Gyvenamas plotas turėtų logiškai būt pakeistas kokius bent 4 kartus pagal gyvenimą. Pirma su tėvais, po to jaunystėje kol dar jaunas, tada šeimai namas, o senatvėj vėl iš to 200 kv. namo į kuklų. Pas mus visi kas statos tai planuoja, kad čia dar jų vaikam bus, o tai didžiausia klaida.

Atsakysiu į keletą pastebėjimų: 1. Ką daryti kai pasensim ir pajamos sumažės? Čia iškart yra klaidingai kaip faktas priimama hipotezė, kad kai pasensim, pajamos sumažės. Kodėl turėtų? Šiuolaikiniai atsakingi žmonės žino, kad niekas kitas nepasirūpins senatve, kaip jis pats. Dėl to kaupia 2 ir 3 pakopos pensijas. Taip pat neimdamas brangios paskolos jis praktiškai gali į santaupas dėti po tiek pat pinigų, kurių nesumoka bankui palūkanų pavidalų, taigi antrą nuomos kainą. 30-40 metų nemokėjęs palūkanų už tuos pinigus greičiausiai galėsi sau leisti senatvei ne tik išsinuomoti, bet ir nusipirkti nedidelį kokybišką būstą (vat tada gal šitie maži būstai ir tampa aktualūs). Taigi ateities pensininkams sprendimas yra. Dauguma dabartinių pensininkų nors ir gauna mažas pensijas, o sutaupyti gal ir nelabai turėjo galimybių, tačiau praktiškai visi savo laiku turėjo galimybę ir ja pasinaudojo gauti valdišką būstą. Taigi ir dabarties pensininkai sprendimą turi. 2. Kas bus jei prarasi darbą ir negalėsi susimokėti už nuomą? Atsakingi žmonės palaiko bent 6 mėnesių pragyvenimui reikalingas santaupas, tad jei praradai darbą, turėsi pakankamai laiko susirasti kitą. Taip pat nepamirškime, kad darbingiems žmonėms praradusiems darbą priklauso ir valstybės parama. Taip pat labai teisingai pastebėjo O24U - jei jau nebeturi pajamų pragyvenimui, tai išsikraustyti pas tėvus, draugus ar į gerokai pigesnį būstą yra žymiai geresnis sprendimas, nei pvz palikti šeimą ir išvažiuoti į užsienį dienas naktis arti, kad galėtum atiduoti paskolą. Per tą laiką sugrius ir šeima ir to būsto turbūt nebesinorės. 3. Iš nuomojamo būsto gali bet kada išmesti. Čia toks labiau pagąsdinimui nei realybei tinkamas pasakymas. Nereikia spręsti pagal studentišką patirtį, kai ir būtuose pridaroma nuostolių ir kaimynai skundžiasi. Yra daugybė labai kultūringų šeimininkų, kurie rūpinasi ir butu ir nuomininkų gerove. Ne visi tokie, bet vėl gi - ar visi nupirkti namai/butai yra kokybiški ir neišlenda brokai arba nuslėpti faktai, kad namas stovi ant kokio šiukšlyno arba kiekvieną pavasarį visas rajonas patvinsta. Reikia atsakingai rinktis savininką, tuomet ir šansų, kad nei iš šio, nei iš to išmes sumažėja. Beje, kaip kažkas jau minėjo, nuomininkai gyvenantys ilgiau nei metus ir ypač šeimos su vaikais įgyja šiokių tokių įstatymais numatytų teisių ir jų savininkas taip paprastai išmesti į gatvę negali. 4. Kai perki būstą jis vėliau tampa tavo, gali palikti vaikams. Na ir kas? Man būstas reikalingas, kad galėčiau jame gyventi dabar. Jei turiu pakankamai pinigų - nusiperku, jei neturiu - nuomoju. Kai paimi paskolą 30-40 metų, permoki už tą būstą dvigubai, tačiau nelabai didelė tikimybė, kad ten dar ir gyvensi dvigubai ilgiau - net jei optimistiniu variantu pasiimsi paskolą 30 metų būdamas 25, tai tas būstas bus tavo tau būnant 55, o palūkanas atpirks tiktai 85. Tai kiek jau tas būstas bus tavo taip, kad už jį nebemokėsi? Kalbant apie vaikus - aš savo vaikams nelabai norėčiau palikinėti daug turto. Bent jau ne iš karto jį gautų - ne anksčiau nei pasiektų 30-40 m amžių. Bet kokie vaikų aprūpinimai yra jų lepinimas. Vaikas baigia mokyklą, gauna minimalią stipendiją, kad užtektų bendrabutyje ar kukliam bute su draugais pragyventi ir toliau jau pats visko siekia. Tik taip galima išvystyti stiprias asmenybes ir lyderius. Tik pats sunkiu darbu uždirbdamas nuomai jis supras, kad niekas už dyką negaunama. Dar norėčiau pastebėti, kad nuosavą būstą reikia kas 8-10 metų remontuoti, o kažkur kas antras tas remontas turėtų būti kapitalinis - tai reiškia 10tis ir 100tus tūkstančių litų išlaidų, kurių neturi nuomodamas. Ir pabaigai - aš ne prieš nuosavą būstą - manau tai yra komfortas ir puiki investicija, jei pinigų jam turi. Jei turi santaupų ir tau kokie 30 metų, tai būstas geroje vietoje yra puikus būdas tą pinigų vertę išsaugoti t.y. paversti tikru turtu. Aš irgi tikiuosi kažkada uždirbti pakankamai ir nusipirkti savo namą, max su 20% paskola keliems metams. Tačiau man labai gaila žmonių, kurie dėl to būsto save taip įpareigoja, kad praktiškai tampa jo vergais.

pasakyciau kitaip... sakoma.... tampa madinga gyventi seimai 25 m2 butuke....jega tiesiog.... ant kiek kartais iskreipiama tiesa..blogiausia kad kuo toliau tuo labiau...

100 proc. sutinku.