Panevėžio rajone Upytės miestelyje šiaudinį namą pastačiusi vietos bendruomenė šiemet jame įrengs amatų centrą. Pasirinkę karkasinį šiaudinio namo statybos būdą statytojai nesigaili: per trejus metus moliu nutinkuotos sienos nesuskilinėjo, rugių šiaudų stogas atlaikė permainingą lietuvišką orą.

„Projekto tikslas buvo ne tik pastate įkurti turistinį traukos objektą, bet ir norinčius pamokyti šiaudinių namų statybos”, – portalo delfi.lt žurnalistei pasakojo Panevėžio rajono savivaldybės vyr. specialistas Vidas Visockis, pats dalyvavęs Estijos ir Lietuvos šiaudistų seminaruose.

„Iš pradžių važiavome į Estiją. Lietuvoje jau buvo pastatyti keli šiaudiniai namai, tačiau galbūt dar ne visiškai ištobulintos technologijos”, – sakė pašnekovas.

Pas kaimynus lietuviai išbandė ir bekarkasę šiaudinio namo statybą, bet amatų centrui pasirinko karkasinį šiaudinį namą.

Ištobulino molinio tinko technologiją

„Pirmiausia iš medienos padaromas karkasas, kuris užpildomas supresuotų šiaudų kitkomis. Kitkos storis – 50 centimetrų, tad tokio pat storio yra ir šiaudinio namo sienos, kurių nebereikia papildomai šiltinti, tik iš abiejų pusių po 5 centimetrus aptinkuoti moliu”, – pasakojo V. Visockis.

Tinkavimui paruoštus molio mišinius šiaudinuko statytojai atsigabeno iš Kauno šiaudistų, kurie dabar įkūrę įmonę „Ecocococon”.

„Jei ištinkuoji grynu moliu, sienos suskylinėja. Kad taip neatsitiktų į molį dedama žvyro ir kalkių. Kauniečiai eksperimentavo ant didelio, 200 kvadratinių metrų ploto savo šiaudinio namo, kurio skirtingas sienas tinkavo vis kitais mišiniais ir taip ištobulino tinkavimui skirto molio technologiją”, – pasakojo V. Visockis.

Jo teigimu, eksperimentavimo būdu atrastas molinis tinkas Upytėje pasiteisino, per trejus metus šiaudinio namo sienos nepakito.

Stogui prireikė hektaro rugių

Upytės amatų centro stogui dengti buvo pasirinktas rugių šiaudų stogas. „Iš anksto neužsisakėme, tačiau bendrovės „Šiaudiniai stogai” meistrai buvo užsisėję rugių lauką ir, kaip sakė, o mes tikime, be trąšų jame išaugino rugių, kurių ilgis siekė apie 1,8 metro”, – pasakojo Panevėžio rajono savivaldybės atstovas, pridurdamas, jog 150 kvadratinių metrų ploto namo su mansarda stogui uždengti prireikė maždaug hektaro ekologiškai išaugintų rugių šiaudų.

„Stogdengiai dengė nebe pirmą tokį stogą, tačiau sakė, kad dažniau tam tenka naudoti nendres. Gerai uždengė – gaila, kad dauguma tos bendrovės meistrų dabar dirba užsienyje”, – sakė šiaudinių namų entuziastas iš Panevėžio.

Jo žodžiais, rugių šiaudų stogas pasiteisino. Jei nebus netikėtumų, viršutinį šiaudinio stogo sluoksnį – bent 10 ar 15 centimetrų – reikės pakeisti tik po dvidešimties metų.

Pasak meistrų, gerai suklotas ir prižiūrimas šiaudinis stogas tarnauja ir 70 metų.

„Panevėžio rajone radom nemažai drėbtinių šiaudinių namų, kurie ir šimtą metų stovi. Ir ne tik ūkiniai pastatai – vienas naujamiestietis rado gyvenamą molinį namą”, – pateikė pavyzdį V. Visockis.

Anksčiau statybą vadino greita ir pigia, dabar - tik greita

Pasak ekologiškos statybos entuziasto, karkasinės šiaudinio namo statybos technologija Panevėžio kraštui nėra būdinga, nes čia vyravo drėbtiniai molio namai, tad Upytės šiaudinukas vadinamas patobulintos technologijos.

Tokią statybą pašnekovas vadino greita ir pigia. Tačiau dėl pigumo vėliau suabejojo. „Kai ūkininkai pajuto, kad šiaudus galima parduoti, dabar už juos ir didesnius pinigus ima”, – pastebi V. Visockis.

Minėtam šiaudiniam namui iš Upytės eksperimentinio ūkio bendrovės šiaudai gauti už dyką. Pasak V. Visockio, šiaudai yra antrinė žaliava, jų neėda gyvuliai, tačiau dabar jų tona kainuoja nemažus pinigus, apie 200 litų.

Kol nebuvo šiaudų vajaus, tona presuotų šiaudų kitkų kainavo apie 50 litų, ypač kokybiškų - kiek daugiau.

V. Visockio duomenimis Upytės šiaudinio namo statybos ir įrengimo kaina neviršijo 2 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

Šiaudinuko pavyzdžiu stato ne tik individualius namus

Vienas iš Upytės šiaudinio namo statybos tikslų buvo ne tik amatų centras, bet ir mokyti žmones ekologiškos šiaudinių namų statybos. Šiaudinio namo statybos seminaruose ir pačiame procese dalyvavo apie dešimt žmonių.

„Kiek žinau, Upytės šiaudinio namo pavyzdžiu Panevėžio rajone turėtų iškilti kaimo turizmo sodyba, jau pastatyti trys gyvenamieji namai. Galima sakyti, jog šiaudinių namų statybos užkratas plinta, ši statybos technologija populiarėja kaip greita ir palyginti nebrangi, priklausomai nuo pasirinkto šildymo būdo”, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės tarnautojas.

Geoterminis šildymas kainavo 30 tūkst. litų

Upytės šiaudiniam namui parinktas geoterminio šildymo įrengimas ir technologija kainavo per 30 tūkst. litų. 150 kvadratinių metrų namui su mansarda parinktas grindinis šildymas: ant betoninės dangos išvedžioti vamzdeliai, kuriais cirkuliuos šiluma ir ant viršaus paklotos grindys.

„Kitokio šildymo nenumatėme, nes yra apskaičiuota, kad namo sienų varža labai didelė, tad šilumos turėtų užtekti”, - sakė V. Visockis.

Šiaudinius namus populiarinantys kauniečiai, pas kuriuos į seminarus važinėjo Upytės šiaudinuko statytojai, 200 kvadratinių metrų ploto namo geoterminiam šildymui metams išleido 600 litų.

„Dėžutė” iškilo per pusantro mėnesio

Vadinamosios „dėžutės” statyba truko pusantro mėnesio. Lengvam pastatui užteko polinių pamatų. Pagal technologiją, pirmiausia buvo statomas karkasas, tada dengiamas stogas, o paskiausiai – sienos, nes „nežinai kada Lietuvoje gali užlyti lietus”.

Šiaudinio stogo storis siekia iki 30 centimetrų, tad papildomai jo šiltinti nereikia, tačiau dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų iš vidaus pastogė bus dengiama gipso kartonu.

Išprotėjusiu dėl šiaudų save vadinantis V. Visockis tokį namą bandys statyti ir savo šeimai.

Komentarai (9)