Prieš metus rašėme apie Švedijoje Linköpingo mieste planuojamą statyti dangoraižį, kuriame kursis ne miesto gyventojai, o bus auginamos daržovės. Vertikaliosios žemdirbystės projektas sulaukė daug dėmesio, nes mintis nauja ir, tiesą sakant, dar niekur nerealizuota. Kaip sekasi projekto įgyvendintojams, kada šis naujoviškas pastatas atvers duris? Ar galėtų tokie pastatai atsirasti ir mūsų šalyje?

Šiltnamio kaina – 200 mln. dolerių

Unikalią idėją mieste pastatyti dangoraižį, kuriame būtų auginamos daržovės vietos gyventojams, sumąstė Švedijoje įsikūrusi kompanija „Plantagon“. Pastato projektą kuria bendrovė „Sweco“, skaičiuojama, kad dangoraižis nuo žemės turėtų iškilti apie 18 metrų ir užimti apie 4 tūkst. kv. m. „Plantagon“ į projektą investuos 200 mln. dolerių (apie 520 mln. Lt). Planuojama, kad pastate bus įkurta bendrovės administracinė būstinė, miesto daržininkystės tyrimų centras ir erdvė lankytojams. „Plantagon“ atstovo Ove Petterssono teigimu, tam, kad statybos galėtų prasidėti, pirma reikia atlikti parengiamuosius darbus – suderinti statybos leidimus, nutiesti privažiuojamuosius kelius ir pan.

„Šiltnamio statybas tikimės pradėti 2014-ųjų metų pradžioje ir užbaigti po metų“, - corren.se sakė O. Petterssonas. Jis pripažino, kad toks projektas įgyvendinti Švedijoje pasiryžtas dėl unikalių partnerių suradimo – šiltnamį priglobti sutiko Linköpingo savivaldybė, dėl technologijų šiltnamyje įdiegimo dirbama su Linköpingo technologijų universitetu: „Universitetas turi didelę patirtį aplinkosaugos technologijų ir inžinerijos srityse, todėl pasisiūlė mūsų šiltnamyje suderinti augalų auginimą su šilumos ir biodujų gamyba, kas yra labai svarbu aplinkos saugojimui“, - corren.se aiškino „Plantagon“ atstovas.

O. Petterssonas sako, kad nuo šiltnamyje veiksiančios katilinės atliekanti energija bus panaudojama papildomai, o augalų išskiriamas anglies dioksidas bus verčiamas biodujomis. Augalai bus tręšiami taip pat naudojant uždarą sistemą tam, kad maistinės medžiagos, kurių augalai nepasisavins, būtų pakartotinai panaudotos.

Planuojama, kad modernaus dangoraižio - šiltnamio viduje nebus nedidelių žemės sklypų. Ten bus viena uždara erdvė, kurioje bus auginamos įvairios daržovės. Mažmenininkai organizuos prekybą daržovių parduotuvėje čia pat, šiltnamio apačioje, arba kitose maisto parduotuvėse, bendradarbiaujančiose su „Plantagonu“.

Architektas: toks statinys – technologinės pažangos projektas

„Sweco Lietuva“ vyr. architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis portalui grynas.lt sakė, kad vertikaliosios žemdirbystės dangoraižį pirma reikėtų vertinti kaip technologinių galimybių išbandymą.

„Ir pačioje Švedijoje gyventojų koncentracija dar nėra tokia, kad reikėtų daryti vertikalią žemdirbystę. Lietuvoje, mano galva, mes pirmiausiai turime užsiimti horizontalia žemdirbyste, t. y. sėkmingai išnaudoti tuos žemės plotus, kuriuos mums paliko gamta ir protėviai. Čia pirmiausiai turėtų nueiti šalies investicijos – ir vyriausybės, ir verslo“, - samprotavo pašnekovas.

Anot jo, tokie projektai kaip Švedijoje gimsta todėl, kad daug pasaulio gyventojų, ypač didžiuosiuose megapoliuose, praranda ryšį su natūralia, tikra gamta: „Jie – tikri asfalto vaikai, tuose miestuose užaugę, jiems kartais trūksta tikros gamtos pažinimo. Tada ir gimsta tokie įdomūs projektai“.

Urbanistas sako, kad daržovių dangoraižio statybos Linköpingo mieste simbolizuoja technologinę pažangą, paieškas, kaip reikėtų toliau vystyti naujus projektus: „Tai technologinę pažangą skatinantis projektas. Kai buvo statyta Kölno katedra ar Edisonas sukonstravo lemputę, klausimas, kiek ten buvo finansinės naudos ir investicijų, tiesiog tokie žmonijos pabandymai siekti technologinės pažangos vienaip ar kitaip po kelių dešimtmečių pasirodo kartais labai perspektyvūs. Mano galva, tai, kas ten bus sukurta, jeigu sėkmingai veiks, rodys Švedijos pažangą, sugebėjimus naudoti technologinius sprendimus, tai bus tam tikras Švedijos know- how eksportas į kitas šalis, ten, kur tokia problema iš tiesų yra“.

M. Pakalnis įžvelgia naudą ir pačiam Linköpingo miesto įvaizdžiui. Tai bus kaip tam tikras miesto marketingas. „Gal kažkas pro šalį važiuodamas sustos, atvažiuos turistų, galbūt pritrauks konferencinį turizmą, gal kažkam bus įdomu pasižiūrėti, kaip tas daiktas veikia. Tai yra pačio miestelio žinomumas ir tam tikras pozicionavimas“, - sakė „Sweco Lietuva“ vyr. architektas.

Pašnekovas pabrėžia, kad tik ateitis parodys, kokia bus šio projekto sėkmė, o kol kas įvairiuose pasaulio miestuose eksperimentuojama ne tik su daržininkystės idėjomis, bet ir žaliaisiais stogais, terasomis ant dangoraižių ir pan.

Mieste auginamos daržovės gali būti švarios

Gamtinės žemdirbystės pradininkas Saulius Jasionis sako tikintis, kad ateityje įvairių daržininkystės formų miestuose tik daugės. Tai lems paprasta priežastis – žmonių miestuose daugės ir jie norės patys užsiauginti sau maisto. Ne išimtis ir Lietuva – kurioje dygsta nors ir ne žemdirbystei skirti dangoraižiai, bet steigiasi vis daugiau bendruomeninių eko daržų iniciatyvų.

„Be abejo, kad žemdirbystės plėtojimas miestuose klimato kaitai naudos neduoda, bet dėl užsiauginimo sau daržovių – naudą žinoma, kad duoda. Dabar mastai labai maži, bet tai išplėtojus, labai realu, kad tai būtų naudinga“, - apie Lietuvos situaciją plėtoti žemdirbystę miestuose svarstė pašnekovas. Jo teigimu, dirvodaros procese, jeigu žemė yra „pamaitinama“ organika, bet kokiame užterštame ore galima užsiauginti visiškai sveiką produktą.

„Nesu tos žemės tyręs ir duomenų neturiu, bet teoriškai, remiantis visais biologiniais dėsningumais, tvarkingai mieste užauginta produkcija bus nepalyginamai sveikesnė už užaugintą laukuose su trąšomis. Pagrindinis taršalas mieste yra sunkieji metalai, daugiau ten nieko nėra – CO₂ yra maistas, siera taip pat yra normalus mineralas, reikėtų nebent labai didelių dozių, kad būtų kenksminga. O sunkieji metalai, vykstant humifikacijos procesui (kai daržai mulčiuojami, mulčas yra bakterijų perdirbamas iki humuso), jungdamiesi į huminius junginius pasidaro netirpios formos – neištirpstantys, taigi augalai niekaip negali jų pasisavinti“, - aiškina S. Jasionis.

Jeigu daržai nėra laistomi amonio salietra, augalai būna švarūs, nors ore sunkiųjų metalų ir daug, akcentuoja gamtinės žemdirbystės Lietuvoje pradininkas.

„Stereotipas yra vizualus – kadangi miestuose daug mašinų, pramonės, atrodo, kad tai yra kenksminga. Be abejo, kaime gali pasodinti paprastai – suarei žemę kur nors tarp miškų, pasodinai ir aišku, kad užaugs pakankamai sveikos daržovės. Jeigu mieste pasodinsi paprastai, tik sukasęs žemę, sunkiųjų metalų bus atitinkamai, bet jeigu daržą mulčiuosi, jis bus biologiškai aktyvus, tada jų (sunkiųjų metalų – red. past.) ten tikrai nebus, arba bus ne daugiau nei kur nors kaime augintose daržovėse “, - įsitikinęs S. Jasionis.

Are žemės – daržovių visiems metams

Pašnekovas sako tikintis, kad dėl mieste gyvenančių protingų ir inovatyvių žmonių, kurie nori gyventi sveikai, bet neturi galimybių kraustytis į užmiesčius, ekologinių daržų idėjos mieste tik plėtosis.

„Palikime gamtai tvarkytis tuos didesnius plotus. O žmogus mieste gyvendamas auginsis sau maistą, bent arą žemės turėdama – dviejų trijų asmenų šeima gali užsiauginti praktiškai viską, vos ne visas daržoves metams“, - dėsto S. Jasionis. Jis sako, kad Vilniuje, jeigu atidžiau pasižiūrėtume, yra daug laisvų plotų, kuriuos galima būtų išnaudoti miesto daržininkystei.

Išgirdęs apie Švedijos miestelyje dygstantį vertikaliosios žemdirbystės dangoraižio pavyzdį vyras teigė, kad idėja visiškai suprantama, tačiau Lietuvoje vargu, ar turėtų finansuotojų.

„Jeigu kažkas užauga ir tu gali suvalgyti, žinoma, kad nauda. Jeigu skaičiuotume pinigais, aišku, kad išeis mažiau tų daržovių. Užtat man ir keista, kad kažkas gali tokius dalykus finansuoti, bet jeigu tai yra įmanoma, kodėl gi ne? Sakysime, jeigu 1000 žmonių norės užauginti maisto, kokio ploto ant žemės reikės, o čia kiek susitaupo“, - švedų idėją vertino S. Jasionis.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Rūta Levickaitė

Komentarai (58)