Gaisrų dinamikos profesorius: kodėl sprogsta šiuolaikinis betonas?

klaidos straipsnyje;kuo betonas tankesnis ,tuo didesnis jo šiluminis laidumas.drėgmė iš pastato vidinių konstrukcijų išgaruoja per pirmus metus nuo pastatymo.daugiau skystu pavidalu ten negali būti.gaisro atveju susidaro betone vidiniai šiluminiai įtempimai,kurie sutapdami su statiniu pastato krūviu ir suardo konstrukcijas.

Drėgmė betone visada būna, kadangi patalpose visada būna dregmės - žmonės prikvepuoja, taip pat iš lauko ir betoninės konstrukcijos visą sąvo eksploatavimo laikotarpį palaiko apie 4-5% vandens savo tūryje. Kylant temperatūrai porose esanti drėgmė virsta į dujinį būvį, betono gardelėse atsiranda papildomi įtempimai. Be to betoniame elemente esanti armatūra nuo temepratūros augimo pradeda nedirbti - vis daugiau ir daugiau įtempimų tenka betonui. Pridėkime vidinius įtempimus dėl drėgmės virtimo į dujas ir galime turėti BUM. Žinoma turi praeiti tam tiklas laikas ir nuo gairo intensyvumo priklauso. Kuo temperatūra staigiau išauga ir palaikoma ilgą laiką, tuo didesnis slėgis išauga betone. Jei temperatūra kiltų labai palaipsniui, drėgmė nesukeltų tokio efekto, nes pasišalintų pamažu. Žinoma, pačią konstrukciją, turi veikti ir didelis pastato svoris. Į ugnį numetę visiškai neapkrautą betoninę konstrukciją, kažko tokio turbūt nesulauksime. Vandens garai - tai kaip katalizatorius elementų suirimo.

Apibendrinat, kiek ilgai saugūs išliks blokiniai (renovuojami) Lietuvos namai, statyti 1980-90 metais? Akivaizdu, kad betonas nuolat plaunamas lietaus, o siūlės, jungiančios blokus, "apsaugotos" kažkokiu kiauru špaklium. Rimtai smalsu man dėl šito pasidarė.

Yra namu ir 65 metais statytų, pvz Vilniuje. Išorinės blokinės sienos yra trijų sluoksnių. Laikantis, vidinis sluoksnis nekontaktuoja su atmosfera tiesiogiai, o tik isorinis. Labaiusiai neaiski bukle plieniniu rysiu tarp isorinio ir vidinio sluoksnio, kurie eina per mineraline vata. Atskiri blokai tarpusavuje sujungti per virintines jungtis ir jos turetu buti uzbetonuotos. Betono sluoksnis - gera antikorozine medziaga. Manau renovacijos programoje turi būti viso namo jungciu vizualine patikra. Dar vienas dalykas savivalis sienu griovimas butuose. Dar manau labaiusiai korocijos veikiamos yra balkonu plokstes. Tas spaklius siulese turi buti poretas, kad garai, kondensatas pasisalintu. Neturi siules buti visiskai hermetiskos. Gelzbetonis siaip ilgaamze medziaga. Net ir 100 metų ne rodiklis, svarbaisia apsaugoti tarpusavio jungtis nuo korozijos.

Tiesa pasakius i paprasta ugni imetus betono luita tikrai nieko neatsitiks, bet gaisro atveju temperaturos buna aukstesnes nei paprastam lauze, pamegink betona deginti pjovimo agregatu (propanas + deguonis) pamatysi kaip graziai betonas poksi. jau ne karta teko su tuo susidurti kei reikia pjaustyti armatura betone.

Perskaiciau straipsni, itikejau, o ada gale jo pokst-apie 9/11... nejau zmogaus niekas vis dar neapsviete kas ten nutiko? Idomu man, kvailelei, kas bus kai ateis laikas visus tuos betoninius Lietuvos namukus keisti. Kiek ko kaip bus griaunama,kaip visa tai atrodys... :}

Niekas ten jų nekeis - gi ūbagų šalis. Stovės kol nesugrius ir, kol dar lopyti renovuojant bus galima.

Matai ten zmogus labiau linkes kliautis faktais, o ne internetu