Architektas perspėja: artėja revoliucija

man tik ydomu kaip sildomas tada tas namas? ar cia tiesiog zaidziama su auksta termine varza? jei taip, tai pas tamsta mazokai langu turetu but, apie vitrinas ne nekalbu ? ar netokiu principu ?

Taip, pagrinde zaidziama su termine izoliacija, bei visur kitur silumos nuostoliu mazinimu, sildymas bus grindinis, bet cia labiau patogumui ir madai pasidaviau nei to is tikro reikejo "tipo visi taip daro dabar negi as atsiliksiu" to net nereikia A klases namui. Jei po testinio pirmo sildymo sezono paaiskes, kad naktiniu tarifu pleskinti elektra perbrangu, tai zinoma pirksiu koki nors silumos siurbli, paskui + saules kolektoriai, vejo turbinos (vejuota pas mane), nemazi langai, bendrai ju kokia 30 m3 ir didzioji ju dalis i saules puse U 0,5 paketu ir bendru U 0,6 jei gerai atsimenu, tai jau kaip ir silumos saltinis sauleta diena, tik zinoma ne lapkricio ir gruodzio menesiais. Langai salyginai persalti vistiek, nors ir skirti pasyviems namams, todel desiu tokius blizgancios pleveles roletus, kad atspindetu IR atgal i vidu ir veiktu kaip 4 stiklas naktimis per salcius, vasara juos naudosiu irgi tik atvirksciam efektui. Bet visos tos gerinimo ir alternatyvios energijos priemones bus diegiamos, kai pagyvensiu ir matysiu (paskaiciuosiu) realiai ko ir kiek reikia. Principas mazdaug toks, pirma pasyvus namas, o paskui konversija i 0, ar pliusines energijos nama, jei tai apsimoka.

nu jo, viskas kaip ir aisku, tik ydomu koks pirminis saltinis ? centrinis sildymas?

ir beje kokie gaunas silumos nuostoliai? kiek W saltinio reiks blogiausiom oro salygom ?

Kaip galima ginčytis su tavim, kai nėra net elementarių pagrindų? dalykų kurių moko specialistus, dažniausiai straipsniuose neperskaitysi, inžinerinio mąstymo straipsniai ir google irgi neformuoja. Tau nekyla minčių, kodėl visose temose gauni daugiausiai kritikos? manai tu vienas superprotingas, o kiti durneliai? Architektai, nieko nesupranta, konstruktoriai nieko nesupranta, o va "savamokslis inžinierius - visų sričių meistras" gali be jokio vargo perspjaut visus durnelius kurie švaistė laiką aukštąjam mokslui.. “Never argue with stupid people, they will drag you down to their level and then beat you with experience.” M. Twain

Vienas dalykas - ko moko, kitas dalykas - ką mokyti daro. Puikiai išsilavinę gali tyčia užkelti kainą, įpiršti prastas medžiagas ar bereikalingus sprendimus. Kad tik apsimokėtų. Juk tie mokyti irgi turi viršininkus arba savo firmeles. Vargu ar architektai sau projektavo stiklainius, o statybos inžinieriai savo namą stato iš tų medžiagų, kurias kiša kitiems.

2000w pastato silumos nuostoliai, kai lauke -20C, o viduj +20C, cia neiskaiciuota jei pasildys saule per langus ir kad kiekvienas zmogus skleidzia 100W silumos, ar bendrai sunaudota el energija kuri vistiek virsta siluma, cia grynai pastato nuostoliai. Jei neklystu vidutine sildymo sezono temperatura pas mus KLP yra +5C, tai vidurkis 1250W, arba 6000kWh per sildymo sezona (200 dienu) is ju minusuojasi zmonius siluma ~720kWh beveik visa buityje suvartota elektra 1800kWh ir tai kas pateks per langus is vandenilio branduoliu sintezes reaktoriaus kuris aukstai danguje tiksliai nezinau kiek bet speju nemaziau 500kWh, viso ~3000kWh, taip kad lieka 3000 dasisildyti su kazkokiais kitai saltiniais, bet ir ta pati elektra kainuotu isskirtinai sildymui per sildymo sezona tik 1152 lt jei tarifas 0,384 lt/kWh. Pirminis ir bandomasis saltinis elektra naktiniu tarifu, kad zinoti kiek reikia energijos praktikoj, Sildymo sistemai tiks visi saltiniai kurie tik gali gaminti siluma, bus akumuliacine talpa is jos termostatai per elektrines pavaras valdys kiekviena kambari atskirai. O i ta talpa junginesiu visokius silumois saltinius, palei poreiki ir atsiperkamuma. Dar ir gamtines dujos bus ateity, tai ir su jom galima, bet nesinori remti putino. Idieges kazkokius super brangius atsinaujinancios energijos saltinius galiu ir negauti atsipirkimo iki kol jie suges. Geoterminis ryskiai balansuoja ties 0 del to, kad jam atsipirkti reikes 15 metu mano atveju nes nera poreikio dideliems galingumams, atrodo, kad paprastas kondicionierius sildymo rezimu perdarytas is oras-oras i oras-vanduo man butu optimaliausias variantas, pigu ir atsipirks per 2 metus. Vakuuminiai saules kolektoriai irgi ties 0, bet turint galvoj, kad jie sildo ir boileri vandeniui, tai atsiperka, vejo maluneliai panasu, kad irgi gali atsipirkti, nes ~80% laiko nebuna zemiau 6m/s, o is ju ~40% laiko virs 8m/s, tai manau, kad butu galima tiketis 30-40% ju nominalios galios padalinus visiems metams, bet dar apie tai galvojiu veliau. Bet uzviska geriausiai turetu veikti ir atsipirkti per 1-2 sildymo sezonus savadarbiai oriniai saules kolektoriai, kaip pas Petra Dargi cia vienas is jo sedevru net visuose internetuose sunku surasti geresne schema http://petrasdargis.lt/ra%C5%A1iniai/ke ... 4%85-saule

bet Klaipedoje vejei didesni, tai gaunas tas pats ant to pacio, nes kiek teko skaiciuot tai 10 m/s vejas tikrai nemazai sumazina varza. man ydomu ar skaiciuodami vertinot veja? o jei taip tai kaip ? paimet koef kazkoky ar skaiciavot rimtai? tai blogiausiom salygom gautus 2kw, tai per valanda apie lita taip jei su elektra sildytis? o kaip statytis duju katiline, jei nera kamino? o del tos nuorodos kur numetei, tai ydomiai ydomiai atrodo, taciau manau tai butu efektyvu tik prie dvieju salygu, kai yra saule, ir nera vejo. stiklo varza niekine (R=storis/lambda=0.004/0.74=0.005) nu tai ne kaska, jei vejas pucia tai suplesys pasienio sloksnius ir visa tavo siluma iseis laukan, turesi tiesiog skyle name, kuri atiduos siluma.

Stiklo varza cia isvis nei prie ko, ji gali buti 0, arba laidumas begalinis, del ora pasienio sluoksnio tavo tiesa. Matei ten toj shemoj, tarp stiklo ir skardos yra oro tarpas tai jis ir atlieka izoliacijos vaidmeni, tame tarpe oras nejuda ir sudaro silumos izoliacini sluoksni, aisku ne stebuklas, bet beveik taspats, kaip paprasto stiklo paketo. Oras cirkuliuoja po skarda, ir angos atidaromos tik tada kai yra kolektoriuje didesne temperatura nei viduj, tam ir yra temperaturu palyginimo schema ten ideta, jei nera silciau kolektoriuje viskas uzdaryta ir niekas nieko nenesa lauk. As galvoju toki kolektoriu integruoti i nama vertikaliai per du aukstus kokia ~15-20 m2, butu netoks bjaurus, kaip Petro bet gal netgi, kaip kazkoks dizaino elementas, jis pas mane butu trimatis prizmes formos, nes reiketu ji pasukti i pietu puse, arba tiesiog nesiojama, atsinesi is garazo toki griozda kokiu 10-15 m2 sausio pradzioj ir isnesi kovo pradzioj, arba kai jau silumos perteklius gaunasi. Del vejo zinau, padideja nuostoliai, bet as pries veja ir nepapusiu, belieka tik susitaikyti, dar galima ji panaudoti savo reikmem. Isivaizduoju mazdaug taip sildymo sezona, cia tik sildymas be buityje suvartotos elektros, jis prasideda lapkricio menesi, lapkritis kainuoja centus (cia as elektra uz sildyma turiu galvoj) nu kokia 0-100 lt, gruodis irgi nebuvo saltas paskutinius keleta metu +5 +7C, 200-300lt per menesi, sausis brrr buna salta priklauso kiek saules buna gali buti normali kaina tarkim kokia 200lt, gali buti ir 400lt, vasaris, balansuoja ties 50-200lt, kovo 1, geriam sampana sildymo sezonas baigtas, silumos perteklius toks, kad jau nereikia pleskinti elektros uztenka tik tos silumos, kas per langus papuola. Praktika parodys geriau, bet cia is tokiu dokumentu susidariau nuomone, kaip sitas http://www.ekokarta.lt/uploads/failai/A ... ergija.pdf Atkreipk demesi i 2, 3, o ypac i 5 pav. Ten visa esme apie paprastus dvieju stiklu langus atsuktus i pietus ziema, tik tokiu zemu vidutiniu temperaturu pas mus nelabai buna, kaip toj lentelej, tai realybej dar smagiau nei tam grafike. Ka sliecia vandens sildyma su saules kolektoriais cia net kalbos nera tai aisku kad bus, toks mazdaug http://t1.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9 ... c5EkdNxhw8 Jei kas svarstot ar vertas pasyvus namas +10-15% kainos, nu kaip kam, jei peckurys is prigimties, gal pigiau butu tiesiog siltesnis negu R 5 sienu varzos namas, kokiu R 6,5+ ir atitinkamai + izoliacijos sluoksnis prie stogo ir grindu ir kieto kuro katilas (su akumuliacine talpa) ir grindiniu sildymu. Toki pasistate kaimynai ir dziaugiasi, kad mazai sukurena.

o kiek bendrau su langais ir stogu/grindim gavos varza namo ? ydomu man kokius aspektus vertina realiai, ne kursiniui darbui daryt, kur skaiciavau visus vejus ir visus turbulentinius tekejimus..

Suskaiciavau plota visu tu daliu ir padauginau is varzos (nu neesme laidumas ar atvirkscias jam dydis varza, tereikia padalinti 1 is to skaiciaus ir gausi viena ar kita reiksme, ta aisku zinai), sienos R 10+, grindys 5, lubos 12+, langai 1,6, bet su patobulinimais 2,3 tada suskaiciavau nuostolius per kieviena dali prie jau minetu +20C/-20C, kitaip sakant dT 40C ir sudejau viska ir dar berods vedinimui kazkiek pripaisiau nuostoliu, nors ir su rekuperatoriu bus ir lauko durims. As kaip ne kursiniams, o sau skaiciavau, tai man dzin tokie dalykai, ar as isipaisau i tuos mistinius teorinius 15kWh kvadratui per metus sildymui ar ne (su saules pagalba ir zmoniu veikla), jei tai bus 10, ar 20 kWh man gilai dzin, tai vistiek yra maziau negu mazai. Del vejo as netikiu, kad jis isvis gali tureti kazkoki ismatuojama poveiki pvz sienoms (pamatams isvis 0 poveikio, stogui irgi tik truputi mano atveju). Mazdaug isivaizduoji 40 cm (cia ekvivalentas jei butu tik polistirolas, vien tik patys blokeliai atitinka 10 cm) polistirolo stori isivaizduoji kiek mazai jis isvis pernesa silumines energijos, o tik tada jau isorej vejas gali "nupusti" ta "siluma" kurios praktiskai, kaip ir isvis nera, pacios sienos pavirsius vistiek persales iki lauko oro temperaturos. Su langais kitaip zinoma jie siek tiek praleidzia daugiau silumos ir yra labiau ka nupusti vejui, bet ju plotas kokius 7-8 kartus mazesnis uz sienas. Isivaizdavimui galima palyginti CPU ausintuva uzdeta ant kazkokio silumos saltinio ir matuoti silumos perdavima prie tam tikro dT, tai pradziai dedam termo pasta yra ka pernesti ir ventiliatorius zinoma efektyviai nupucia siluma kuria gauna, o dabar i ta tarpa ikisk 40cm polistirolo ir pamatuok ka ventiliatorius gali nupusti jei nieko negauna silumos, gali pusti kiek nori, bet beveik nera ko nupusti. Cia taspats jei pastatytum super duper gera termosa su vandeniu +20C ant vejo -20C, o kita toki pati uzveji, tai mazdaug suprastum esme gali net paeksperimentuoti, tik 20C del objektyvumo, nes karsti kunai stipriau isspinduliuoja IR. Arba jei nori nustebti paskaiciuok, kas butu jei vietoj vieno lango idetum vieno sluoksnio vario skarda, garantuoju sokas bus, negadinsiu siurprizo paskaiciuok pats ir pagalvok, kas butu realiam gyvenime ir kodel netaip kaip formulej. Del vejo as netikiu, kad jis isvis gali tureti kazkoki ismatuojama poveiki pvz sienoms (pamatams isvis 0 poveikio, stogui irgi tik truputi mano atveju). Mazdaug isivaizduoji 40 cm (cia ekvivalentas jei butu tik polistirolas, vien tik patys blokeliai atitinka 10 cm) polistirolo stori isivaizduoji kiek mazai jis isvis pernesa silumines energijos, o tik tada jau isorej vejas gali "nupusti" ta "siluma" kurios praktiskai, kaip ir isvis nera, pacios sienos pavirsius vistiek persales iki lauko oro temperaturos. Su langais kitaip zinoma jie siek tiek praleidzia daugiau silumos ir yra labiau ka nupusti vejui, bet ju plotas kokius 7-8 kartus mazesnis uz sienas. Isivaizdavimui galima palyginti CPU ausintuva uzdeta ant kazkokio silumos saltinio ir matuoti silumos perdavima prie tam tikro dT, tai pradziai dedam termo pasta yra ka pernesti ir ventiliatorius zinoma efektyviai nupucia siluma kuria gauna, o dabar i ta tarpa ikisk 40cm polistirolo ir pamatuok ka ventiliatorius gali nupusti jei nieko negauna silumos, gali pusti kiek nori, bet beveik nera ko nupusti. Cia taspats jei pastatytum super duper gera termosa su vandeniu +20C ant vejo -20C, o kita toki pati uzveji, tai mazdaug suprastum esme gali net paeksperimentuoti, tik 20C del objektyvumo, nes karsti kunai stipriau isspinduliuoja IR. Arba jei nori nustebti paskaiciuok, kas butu jei vietoj vieno lango idetum vieno sluoksnio vario skarda, garantuoju sokas bus, negadinsiu siurprizo paskaiciuok pats ir pagalvok, kas butu realiam gyvenime ir kodel netaip kaip formulej. As gal neatsakiau pilnai i tai ko klausei del apsiltinimo, principas toks visada reikia islaikyti proporcija, neapsimoka ekonomiskai apsiltinti sienu belenkaip siltai ir nekreipti demesio i lubas/stoga, langus ir grindis/pamatus. Ta prasme viska siltinam palei mazdaug tokia formule sienos =1, lubos/stogas 1,2-1,5, grindys 0,2-0,5 (nesildomos/sildomos), langus galima imti pacius paciausius, pacius silciausius, nes jie yra pati prasciausia vieta name pelei silumine izoliacija. Nors yra super duper ultra mega vakuuminiu paketu su varza R 5-10, bet ju nera pirkti, tik kazkokie bandomieji egzemplioriai. As svarsciau tokia galimybe, pasidaryti paciam juos bet palikau ta velesniam laikui ir tarkim tai butu "know-how". O pati siltinimo medziagu varza renkames palei kisene ir eksploatacijos patoguma, ta prasme jei kurenti ruosiamasi pigiausiu kuru, tada ekonomiskai priimtinas kad ir salyginai prastai apsiltintas namas, jei kuras brangus, tada kuo didesne vraza tuo geriau.