Dešimt metų nuo Atėnų olimpiados: kaip stadionai atrodo dabar? (Foto)
(0)
Rugpjūčio 13-ąją sukako lygiai dešimt metų nuo 2004 metų Atėnų vasaros olimpinių žaidynių, kurios laikomos viena pagrindinių vėliau Graikiją užklupusios ekonominės krizės priežasčių. Nors 4 mln. gyventojų turintys Atėnai dabar gali džiaugtis naujais aplinkkeliais ir oro uostu, daug sporto bazių liko apleistos ir nenaudojamos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Iki šiol daugelis graikų svarsto, ar ambicingas pasaulio mastu nedidelės šalies planas surengti didžiausią planetos sporto renginį nebuvo ekonominė savižudybė. Graikų išlaidas gerokai padidino tuo metu pasaulį kausčiusi teroro aktų baimė (nuo rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke dar nebuvo praėję nė trejų metų).
„Mes nepasinaudojome tuo, ką gavome 2004 metais, – AP sakė olimpinis sunkiosios atletikos čempionas Pyrrosas Dimas, vėliau tapęs Graikijos socialistų parlamentaru. – Mes padarėme didžiausią klaidą istorijoje: išjungėme šviesą, uždarėme stadionus ir palikome juos griūti. Taip viskas ir baigėsi.“
Išties praėjus 10 metų nuo olimpiados Atėnuose ir sostinės apylinkėse akis bado apleistos arenos, kurios buvo skubiai statomos neskaičiuojant pinigų, bet nepagalvota apie jų tolesnį panaudojimą.
„Mes išleidome daug pinigų projektams, kurie dabar numesti ir griūva. Iš pradžių buvo sakoma, kad jie kainuos 2-3 milijonus eurų, o paskui kaina išaugdavo iki 13-14“, – sakė P.Dimas.
Oficialiais skelbiama, kad žaidynės kainavo 8,5 milijardo eurų – dvigubai daugiau nei planuota.
Atėnuose šiuo metu sportui naudojama tik keletas buvusių olimpinių bazių – daugiausia dengtos arenos ir futbolo stadionai.
Badmintono arena tapo smagia koncertų sale, bet stalo teniso ir gimnastikos arenos stovi tuščios ir parduodamos.
Žolėmis apaugo paplūdimio tinklinio arena, o kitose padėtis dar baisesnė.
Blogiausiai atrodo prie senojo Atėnų oro uosto įrengtos arenos, kurios tiesiog paliktos griūti. Ypač akis bado dirbtinė baidarių slalomo trasa, kuriai reikėjo didelių investicijų, nors ji buvo reikalinga vos kelioms varžybų dienoms.
„Niekas negalvojo, kas bus rytoj. Dauguma arenų buvo statoma tik tam, kad būtų pastatytos. Niekas nepagalvojo, kad jų išlaikymui po olimpiados irgi reikės daug pinigų, – kalbėjo buvęs organizacinio komiteto narys, Graikijos olimpinio komiteto prezidentas Spyrosas Capralosas. – Liūdna, kad dėl to dabar sudaroma nuomonė, jog žaidynės nebuvo sėkmingos.
Jos buvo labai sėkmingos – ir iš sportinės pusės ir dėl projektų, kurie įkvėpė Atėnams naują gyvenimą.
Turistų srautai smarkiai išaugo, pastatytas šiuolaikinis oro uostas, keliai, metro, o kai kepina karščiai, elektros tiekimo sistema neišsijungia kaip anksčiau.
Tiesiog dabar kas nors turi padaryti tai, kas reikia: arenas reikia perduoti privatiems investuotojams. Nemanau, kad valstybė galėtų tinkamai jomis pasirūpinti.“
