Mokslas realybėje: latvių mokslininkų tyrimas, kokios namo sienos yra geriausios

Yra netikslumų tyrime. Akytbetonio siena pasirinkta kogero neteisingai, nes paėmė paerstora murą lyginant su siltinimo medžiagom, nes tipo norėjo išlaikyti vienodą varžą, ko pasekoj susidarė rasos taškas mūre ir didelė drėgmė. Teisinga konstrukcija butu nestora siena iš salyginai didelio tankio akytbetonio su storesniu siltalo sluoksniu. Paprastai šiltinimo medžiagos yra pigesnės už blokelius. Visška teisybė del drėgmės akytbetonio blokeliuose, mačiau tai praktikoj, kai pirmą žiemą žmonės kovojo su drėgme, bet jau sekančia žiemą jie bėdų nebeturėjo. Akytbetonio mūras labiausiia tinka pasyviems namams kur varžos eina po R 8-10+, tada nebesusidaro rasos taškas mūre. Beto jei namas A klasės yra kekuperacinė vėdinimo sistema (kuri pati savaime sausina ora) tokios bėdos tiesog neegzistuoja. Dėl eko vatos netikslumas, negalima taip teigti, mol pripurškem normaliai pyst ir sukrito vata. Na taip žinoma ji sukrito iki savo teisingo tankio ~45-60kg/m3 ir daugiau nebekrenta jei vien tik dėl gravitacijos. Aš supurškiau su savadarbiu apratu ant lubų 70cm storio eko vatos, žinojau kad sukris ir sukrito 10 cm per kelis mėnesius ir viskas daugiau nesukrenta, nes pasiekė savo stabilų tankį. O kaip šiltinimo medžiaga ji yra fantastinė, prisitrambuoja visi tarpeliai, ji tampa sandari, dėl to ji 30% efektyvesne už betkokią mineralinę vatą, joje negyvena jokia gyvybė, nei pelesiai, nei vabalai, nei graužikai, dėl joje esančių boro druskų, ko negalima pasakyti apie kitas šiltinimo medžiagas. Beto ji saugo medienos konstrukcijas nuo puvimo, ko nedaro jokia kita šiltinimo medžiaga. Dėl šiltinimo iš vidaus tikra tiesa, tai blogiausias sprendimas. Taigi šitas tyrimas nors ir iškeltas iš laboratorijos, bet gauti duomenys labai neteisigai interpretuojami (ypač kas liečia ekovatą), o akytbetonio atveju tiesiog neprotingai suprojektuota siena ir statinio paskirtis.