KTU ekspertės patarimai apie radiatorius: ką daryti, kad jie geriau šildytų ir kada juos reiktų keisti

5 "NE" nesnieko naujo, neparsakyta staraipsnyje. Iš doktorantės tikėjausi bent jau profkės žinių lygio. Galėjo paminėti, kad tamsiai, geriau juodai nudažyti radiatoriai atiduoda gal net dvigubai daugiau šilumos į patalpą, bet priklauso nuo temperatūros ir ne tiesiškai. Gal gudžiais sovietmečio laikais ir buvo tai aktualu, per kiek laiko įšils namas ir to meto nerenovuotiems namams, o šiais laikais naujos statybos namo šiluminė varža yra 5 (netgi ir 10) kartų didesnė. Temperatūros kritimas prie - 20C/+20C bus 1-3C per parą. Tieisog nebeegzistuoja tokia problema per keik įšils namas nes jis visada optimalios temperatūros +/-porą laipsnių. Viso namo grindinis šildymas nėra brangus malonumas, aš sunaudojau ant 120 m2, 600 m vamzdelių, po 0,7 EUR = 420 eur (kojau juos pats, gavosi geriau nei pas profus daug studijavau internete), o betonavimas vistiek privalomas 1 aukšte, o antram +300 EUR. Pajungimas abiem atvejais vistiek bus vienoks ar kitoks. Viso 720 + 30 smulkmenom + daug 3,14snios (skaudantys pirštai nuo dirželių užtraukinėjimo) ir vualia grindinis šildymas namui už 750 EUR, o kiek kainuotu radiatoriai? Kiek girdėjau atsiliepimų iš pasistačiusių naujus namus, visi gailisi tik dėl to, kad 2 aukšte pataupė ant stiažkės ir pasidarė paprastus radiatorius. O blogų atsiliepimų apie grindinį dar negirdėjau, būtent visiems ir patinka tas grindinio šildymo inertiškumas, pakūrei 1 kartą dienoj ir viskas nieko daugiau nereikia, tokiai temperatūrai kaip dabar tik 1-2 kartus savaitėj. Grindinis šildymas yra super kombinuojant su šilumos siurbliais, ir kondensaciniu dujiniu šildymu, taip gali tie prietaisai dirbti max savo efektyvumu. Ir kieto kuro katilas nėra blogai jei jis turėtu akumuliacinė talpą, nes grindims negerai paduoti aukštą temperatūrą staigiai. Dėl info parašysiu, pasyviam dar negyvenamam ir nešildomam name dabar yra vidutiniškai 18C, šiandien buvo 20C vien tik nuo saulės čia tiek pašilo. Jei būtu gyvenamas dar šildyti nereikėtu. Savaime aišku vasario ir gruodžio mėn saulės beveik nebūna, bet oras +5C, tai reiškai paprastas kondicionierius dirbs vos ne max efektyvumu. Tik sausio ir vasario mėn labai daug suės energijos, o kovą jau vėl saulė šildys

Ir visą pusmetį uostytum ką šiandien pabezdėjai

statmenai, gaunasi taip, kad bet kuriuo laiku dieną namas gauna ~4kW saulės energijos į vidų visada, kai tik šviečia saulė. Šis mėnuo tam buvo itin palankus.

Minėtasis naudingumo koeficientas yra tik teorinis ir tai tik paties šilumokaičio, o ne visos vėdinimo sistemos. Plius ventiliatoriai elektrą vartoja. O žiemą esant žemiau -3 jau naudojamas elektrinis (dažniausiai) pašildytuvas, kuris sušildo orą iki +1 ir tik tada oras patenka į šilumokaitį. Nėra vskas taip gražu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Tavo teisybė 100%, bet yra kitų tipų, kurie nebijo užšalimo ir dirba be jokių pašildymų virš 0C, pvz rotacinis tik bėda kad jie kaip taisyklė nera labai efektyvūs, gerai jei 70% NK bus ir permaišo truputi srautus. Viena tokį naują tipa sumasčiau pats ir ne rotacinį, jis dar neegzistuoja pasaulyje, tik nepatentavau kolkas dar, nors nežinau gal ir yra patentuotas, gal ne. Mano grubiu paskaičiavimu jis gali dirbti 80-90% NK ir nereikia jokio pašildymo išvis ir nereikia blokuoti isiurbimo iš lauko, kad atitirpinti ledą, na ir žinoma reikia dviejų ventiliatorių ir paprastos elektronikos, kaip ir visuose ir žinoma turi trūkumą nes permaišo srautus maždaug 1-2%. Bet tema apie radiatorius ir šildymą. Nors renovuojamuose namuose keičia ketaus radiatorius į naujus, bet, tie nauji nelaikys net pusė to ką gali laikyti senas ketaus radiatorius, jei jie bus aliuminiai ar skardiniai. Dėl užsinešimo tiesos yra, bet juk sistemos yra plaunamos ir testuojamos po ir prieš šildymo sezoną. Parodykit man seną praeito amžiaus ketaus radiatorių kurį suėdė korozija. Dizainas žinoma jų baisiai šlykštus, bet savo darbą jie dirba 100% ir gali dirbti ilgiau nei namas išstovės.