Net neįsivaizduojate, kas vyksta pasaulyje su smėliu: svaiginančios apimties prekyba ir net žudynės - ar pasauliui gresia jo deficitas?

Lietuvoje smėlis ir žvyras pasiskirstęs netolygiai, todėl vienuose rajonuose trūksta smėlio, o kituose žvyro. Trečiuose nėra nei vieno, nei kito. Bet bendrai žvyro ir smėlio Lietuvoje yra tiek daug, kad jo pilnai užteks tūkstančiams metų, jei ne eksportuosim, o to ir nedarom, nes ekonomiškai nenaudinga. Enkonomiškai nenaudinga net iš Kauno į Vilnių pervežti, ką jau kalbėti apie eksportą į užsienį. Todėl Lietuvai tai visiškai ne aktualų. Smėlio trūksta kalnuotose vietovėse, nes ten kalnai ir akmenys. Skaldos pasigaminti nesunku, bet smėli brangu.

Nezinau kaip dabar, bet anksciau buvo pigiau smelio atsivezt is lenku, nei pirkti is Lietuvos

15 kubų smėlio 160€ Netikiu, kad Lenkijoj pigiau, nes sunkvežimis be 1€/km kažin baroko veš tą smėlį.. Na Lietuvoje smėlėti laukai yra keturis kart pigesni nei derlingo juodžemio plotai. Smėlio niekam nereikia, nes jis mažai kam tinkamas, nebent miškui

Viskas priklauso nuo rajono. Yra vietų kur smėlio nėra arba jis gyliai ir jo kasimas butu per daug brangus. Todėl sudėjus faktus kad smėlio nėra, o Lenkija arti, tada atsivežti iš Lenkijos pigiau. Bet čia daugiau įtakos daro ne pačio smėlio kainą, o jo atvežimo kaina. Jei atstumas atvežti iš Lenkijos mažesnis, nei atvežti iš kito Lietuvos rajono kuriame yra smėlio, tada iš Lenku pigiau. Viena tokia vieta žinau, kur iš lenkų atsiveža, bet jiems jo nedaug reikia, tik keliams barstyti.

tai nedaryk is vieno atvejo globaliu neteisingu isvadu smelio dafiga Lietuvoj. sunkiai rasi vietu, kur jo nebutu bent 10km atstumu nuo statybvietes. principe kaina tera tik atvezimo sanaudos + prikasimo i masina sanaudos. na ir mokestis valstybei. kur as gyvenu, kazkur 130€ uz 15 tonu tinkamo betonavimui eina. na ten dar nuo frakcijos kazkiek priklauso.

Tyliau, o tai dar kokie Jurbarko valdinykai sumastys Smalininkų žvyrą baržomis į Indiją plukdyti.

siaip arabai manau keistu musu vandeni i savo nafta, tas smelis juk tik antras resursas po vandens.

Isivaizduok jei dar 1:1 santykiu keistu, kaip patogu gabenti butu. Cia pilnas uzkraunamas vandens cisternu, ten pilnas pakraunamas naftos cisternu. Ir tanklaivis visada butu 100% isnaudojamas, i abu galus

Nesusipratimas šioks toks gaunasi, nes straipsnyje minimas smėlis, bet galvoj turima ir žvyras taip pat, nes anglų k. (ir kitomis kalbomis) smėlis ir žvyras vadinamas vienu žodžiu "sand". Statybose ir kelaims žvyro sunaudojama keletą-kelioliką kartų daugiau nei smėlio. Norvegai kasa kalnus ir mala tas uolas paskui sijoja nuo stambios skaldos iki 2-3mm frakcijos ir nesiskundžia, viskam tinka ir kelaims tiesti ir statyboms, nors smėlio net neturi išvis.

Greičiausiai čia būtent sumalami terminai į vieną ir išpučiamas baubas. Jei emyratam realiai kiltų problemų dėl to, kad smėlį nuo dugno susiurbia statybom (tikrai statybom?) ar salom supylinėti tai jie ne mažiau galėtų atvežti kur iš glūdumos ir supilti atgal vietoj iškasto.

kad veza ir is gludumos. visokius luitus ir pan. ten net ekologines ir keliu pralaidumo problemos, nes istisi sunkiagabariciu sunkvezimiu srautai... taip kokius pora metu diena nakti... skaiciau, kad salos nelabai pavyko, nes jos seda net po giluminio trombavimo... ta projekta kur is atskiru daug smulkiu salu isvis uzrauke...

Siaip jau nei vienas is jusu neisivaizduoja ks yra smelis ir kuo jis skiriasi. Statybon tinka tik astriu briaunu smelis jei jis nebus naudojamas kaip uzpildas . Toks smelis buna tik iskastinis. Salas taip apt kaip ir kelius tik tokiu smeliu imanoma normaliai sureti. Lietuviskas smelis netinka apskritai niekam nebent vaikam i smelio deze nes jo smilteles apvlios be aastriu briaunu. toks mselis nsukimba ir nesitrambuoja. Siaip jau mes dirbam su vandens abrazyvinio pjovimo steklem ir siuo metu smelio joms bei smeliavimui gauti sunku. tiksliau ne tike sunku kiek nera kokybisko. Indija butent uzdraude smelio eksporta tad liko tik australija ir visoki upes smeliai. Palyginimui galiu pasakyti kad Indiskas Garnet smelis sakykim kaip atskaitos taskas tai pjaunant su australietisku jau gaunasi apie 20 procentu papildomas poreikis bei siame smelje gana daug priemaisu kurios kemsa viska. Dar toliau upiu smelis tas jau apskritai nelabai noris pjauti normaliais greiciais. O jei koki lietuviska pabandyti uzpilti tai ko gero reikestu 50 ir daugiau proc mazinti pjovmo greiti.

Pasižiūrėjau žemėlapyje į Singapūro dydį ir Indonezijos dydį ir taip juokinga pasidarė. Smėlis dingsta - tai gal ten Babelio bokštą stato? P.s. Babelio bokštas Biblijoje minimas kaip pasipūtusių bedievių bandymas pastatyti "tiltą" į dangų ir pasiekti Dievus. Tad Dievas supyko, nugriovė bokštą ir sumaišė žmonių kalbas, kad sunkiau būtų susikalbėti statybose. Taip Pasaulyje atsirado daug kalbų. - Kažin kodėl reikėjo maišyti kalbas jeigu Pasaulyje smėlio trūkumas? Gal biblijos rašytojas apie tai nežinojo ir priėmė klaidingas išvadas? Tad kam tas kalbas maišyti jeigu yra vertėjai? - O kodėl kilo panika dėl smėlio jeigu jau naudojamos dirbtinio smėlio gamybos technologijos, vystomi jo pakaitalai? : kad ir kokie mes modernūs, bet nuo Biblijinio pasaulio suvokimo per daug nenutolome.

Vadinasi per metus labai daug vaikų smėlio dėžių prigaminame, nes pagal Lietuvos geologijos tarnybos informacija 2016 metais Lietuvoje buvo iškasta 2462 tūkst. kub. m. smėlio. Vienai smėlio dėžei kiek smėlio reikia? 2 kub. m.? 3 kub. m? Tai butu apie 1231 - 820 tūkst. smėlio dėžių per 2016 metus Kažkodėl man atrodo, kad vis dėlto Lietuvišką smėlį naudoja ir keliams tiesti, ir statybos, ir užpildams. Pagal wikipedija tai visos silikatinės plytos gaminamos iš smėlio ir dauguma iš Lietuviško. Tad iš kur ištraukei kad jis niekam netinka?