Sovietų inžinieriai ir architektai domėjosi įdomia galimybe gaminti futuristinius plastikinius namus ateities miestams. Vienas tokių eksperimentinių namų netgi buvo pastatytas.

Šis unikalus eksperimentinis visiškai plastikinis namas buvo pastatytas 1961 m. Toržkovskajos gatvėje, Leningrade (dabartinis Sankt Peterburgas). Jį suprojektavo architektas Aleksejus Ščerbenokas ir inžinierius Leonidas Levinskis. Tokios individualios būsto statybos idėja buvo pasiskolinta iš prancūzų.

Tai buvo dviejų aukštų gyvenamasis namas, nors apatinis aukštas buvo techninis ir buvo naudojamas šildymo ir vėdinimo įrangai. Todėl natūralu, kad pagrindinė gyvenamoji zona apsiribojo plačiu viršutiniu aukštu.

Pirmojo aukšto sienos buvo pagamintos iš sustiprinto rėmo, užpildyto stiklo blokeliais, o antrasis aukštas buvo visiškai pagamintas iš plastiko, jo aukštis virš žemės buvo 2,20 metrų.

Plastikas jau tada buvo žinomas dėl savo aukštos šilumos izoliacijos savybės, todėl maksimalus sienų storis gali būti apie 14 cm (priešingai nei įprastų plytų sienų storis 25-35 cm). Remiantis oficialiais to meto dokumentais, šis sienų išdėstymas prilygo 2 m storio plytų sienos izoliacijos galiai.

Pagrindinį gyvenamąjį aukštą (49 m² ploto) sudarė vieno kambario butas su virtuve, vonios kambarys ir net kompaktiška terasa. Aukšti langai buvo pagaminti iš organinio stiklo, vamzdžiai – iš viniplasto, o tapetai – iš popierinės PVC plėvelės.

Įdomu tai, kad eksperimentiniame name niekas negyveno – tikslas buvo išbandyti įvairias statybines medžiagas, pagamintas iš plastiko, ir ištirti plastikinių namų eksploatacines savybes.

Tikėtina, kad trejus metus inžinierių studijuoto namo rezultatai buvo sėkmingi, nes vėliasniais metais atsirado keli kiti plastikiniai pastatai, kurie buvo pastatyti Maskvoje.

Eksperimentas buvo gana sėkmingas. Po kelerių metų Maskvoje buvo pastatytas pirmasis penkių aukštų pastatas, išklotas plastikinėmis apdailos plokštėmis. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis buvo nugriautas.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (2)