Rotaciniai kalėjimai – beprotiškiausias įkalinimo įstaigų dizainas, neatsargiems kaliniams amputuodavęs rankas (Foto, Video) (3)
Kai kurios problemos reikalauja išradingų sprendimų. Rotacinis kalėjimas nebuvo vienas iš jų. Nors priminė žaismingą karuselę, neatsargių kalinių laukė žiaurūs pavojai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rotacinių kalėjimų dizainas 1881 m. sukurtas dviejų amerikiečių inžinierių William H. Brown ir Benjamin F. Haugh.
Jie buvo išrasti siekiant sukurti didesnį saugumą. Jų besisukančią architektūrą sudarė pleišto formos kameros, apjuostos apskritu geležiniu narvu, turinčiu tik vieną įėjimą.
Visas blokas buvo sumontuotas ant centrinės kolonos taip, kad jį būtų galima pasukti, kol narvas liko nejudantis, todėl kaliniai galėjo įeiti į kamerą arba iš jos išeiti tik tada, kai jų kameros buvo atsuktos į įėjimo angą.
Idėja, pasak Browno ir Haugh, buvo „sukurti kalėjimą, kuriame būtų galima kontroliuoti kalinius, nereikalaujant asmeninio kontakto tarp jų ir kalėjimo prižiūrėtojo“.
Rotaciniai kalėjimai daugiausisi paplito mažuose JAV vidurinių vakarų miesteliuose. Per kelis dešimtmečius Iš viso buvo pastatyta 18 rotacinių kalėjimų, remiantis panašiais planais po pradinio patento. Vienas, pravarde „Voverės narvas“, buvo trijų aukštų.
Pirmasis rotacinis kalėjimas buvo pastatytas Crawfordsville mieste, Indianoje, 1882 m. Jame buvo šešiolika kamerų dviejose pakopose, po aštuonias kameras.
Kadangi pabėgti buvo neįmanoma, užteko vieno žmogaus, kad apsaugotų kiekvieną pakopą. Sistema taip pat buvo neįprastai judri, o krumpliaračiai buvo taip gerai sutepti, kad vienas žmogus rankinio alkūninio veleno pagalba galėjo pasukti visą bloką.
Crawfordsville kalėjimas veikė iki 1973 m., nors jo sukimosi mechanizmas buvo išjungtas 1938 m.
Rotacinis kalėjimas turėjo kitų tuo metu neįprastos prabangos funkcijų, pavyzdžiui, vėdinimo sistemą, kuri leido laisvai tekėti orui per kameras, šildomas kameras žiemos metu, patalpų vandentiekį ir vonios kambarius kiekvienoje kameroje bei praplaunamus tualetus.
Vis dėlto, rotaciniai kalėjimai turėjo daug projektavimo problemų. Pavyzdžiui, kilus gaisrui buvo neįmanoma pakankamai greitai evakuoti kalinių, nes vienu metu buvo galima atidaryti tik vieną kamerą.
Nors nėra įrašų apie tokias tragedijas, galūnių sužalojimai buvo įprasti (kartais labai rimti), kai kalinio rankos ir kojos patekdavo tarp strypų besisukant cilindrui.
Ši ir kitos mechaninės problemos sukėlė rotacinių kalėjimų pabaigą, o 1930-aisiais beveik visi jie buvo nugriauti.
Šiuo metu yra tik keturi rotaciniai kalėjimai ir tik Crawfordsville vis dar sukasi. Visi jie dabar yra paversti muziejais.
