„Žalioji Lietuva“ jau išspausdino keletą straipsnių apie statybą iš šiaudų ryšulių. Šį kartą perspausdiname ištrauką iš greitu metu pasirodysiančios pirmosios knygos lietuvių kalba apie šiaudinius namus. Straipsnyje aprašomi keli skirtingi sienų statymo atvejai, pateikiamos technologijos ir metodai. Vadovaujantis šia medžiaga ir turint darbų statybose patirtį jau galima bandyti pasistatyti šiaudinį namą pačiam. Knygoje pateikiama medžiaga ne tik kaip pasistatyti šiaudines sienas, bet ir kaip įsirengti stogą, supažindinama su statybos iš šiaudų ryšulių įrankiais, aprašoma dar keletas tokios statybos atvejų Lietuvoje ir užsienyje.

Esu kaunietis, statybose dirbantis 15 metų. Teko ir pačiam statyti, ir būti darbų vykdytoju. Esu pastatęs daug įvairaus tipo pastatų, daugiausia karkasinių gyvenamųjų namų. 2004 m. atradau šiaudus kaip statybinę medžiagą ir nuo to laiko pradėjau statyti pastatus ne tik iš įprastų medžiagų, bet ir iš šiaudų ryšulių. Šiuo metu esu penkių šiaudinių pastatų autorius.

Šiaudinis priestatas

Pirmąkart šiaudus kaip sienų statybinę medžiagą išbandžiau statydamas trijų sienų priestatą prie rąstinio namo. Šiaudų ryšulių sudėjimo į sieną technologiją sugalvojau pats.

Pirmiausia pastačiau įprastus betoninius pamatus, priestato perimetrą 50 cm pločiu (kur bus dedami šiaudų ryšuliai) išklojau ruberoidu, kad nedrėktų sienos. Ant ruberoido sukonstravau 7 cm aukščio apatinį vainiką, kuris pritvirtinamas prie pamatų ir pakelia šiaudų ryšulius aukščiau, apsaugo nuo drėgmės bei suriša sieną. Ant šio vainiko dedami šiaudų ryšuliai ir karkasas.

Vainikas:

1. Ant ruberoido dedama 50 cm pločio ir 1 cm storio OSB plokštė, ant plokštės kraštų – 15x5 cm lentos, paliekant tarp jų tarpą;

2. Tarpas užpildomas izoliacine medžiaga (aš pyliau keramzitą);

3. Ant lentų uždedama tokia pat OSB plokštė ir viskas sutvirtinama į vienalytį darinį.

Taip gali būti formuojamas pagrindas, užpildant jį keramzitu

Šiaudiniams briketams paruoštas vainikas

Ant tokio vainiko jau galima statyti karkasą ir užpildyti jį šiaudų ryšuliais. Šiam pastatui pasirinkau karkasinį statybos variantą. Karkasą sugalvojau padaryti ne iš tašų, o iš lentų. Tai daryti verta dėl kelių priežasčių:

1. Lentos yra pigesnės nei tašai;

2. Jomis galima sutvirtinti kiekvieną ryšulių koloną;

3. Į tokį karkasą įspraustų ryšulių nereikia pjaustyti.

Lentos karkasui sukalamos „T“ forma – toks karkaso elementas statomas išorinėje pastato pusėje. Galima tokį patį statyti ir vidinėje pastato pusėje, bet aš vidinėje pusėje nutariau naudoti tik po vieną lentą. Į tokį karkasą įspraudžiami šiaudų ryšuliai, kiekvieno ryšulio visi kampai liečiasi su karkaso lentomis.

Pastatęs sieną nutariau suslėgti šiaudų ryšulius. Kituose pastatuose slėgiau kas tris ryšulių eiles, šiame pastate slėgiau visą sieną, bet statydamas neslėgiau papildomai. Nors šis statymo būdas pasaulyje naudojamas, aš jo nerekomenduočiau, nes slegiant visą sieną ne visi ryšuliai suslegiami vienodai. Didžiausias slėgis tenka patiems viršutiniams ryšuliams, o norėtųsi, kad visa siena būtų suslėgta vienodai tvirtai. Statydamas šį pirmąjį pastatą to dar nežinojau.

Taigi, norėdamas suslėgti savo pastatytą sieną ant jos viršaus uždėjau dvi plačias lentas vieną šalia kitos, taip sukonstruodamas viršutinį vainiką. Permečiau tvirtus diržus per sieną ir slėgiau viršutinį vainiką, artindamas prie sienos apačioje esančio apatinio vainiko. Siena susislėgė apie 20 cm. Slegiant kas tris eiles galima suslėgti daugiau ir vienodžiau.

Pastatyta siena nušlifuojama kampiniu šlifuokliu, o nukritę šiaudai surenkami ir panaudojami vėliau tinko mišiniui. Po to statomas stogas ir tinkuojama siena trimis sluoksniais kalkių tinko:

1. Į šiaudų ryšulį įtrinamas 2–3 cm storio tinko sluoksnis;

2. Antras sluoksnis – plonesnis, jis daromas iš to paties tinko, bet primaišant anksčiau surinktų šiaudų galiukų;

3. Trečias sluoksnis – plonas, dekoratyvinis, išlyginamasis.

Tualetas ir pirtelė

Kitos paskirties šiaudiniai pastatai 2007 m. mūsų įmonė, šalia kitokio tipo pastatų, ėmė statyti ir pastatus iš šiaudų ryšulių. Statybininkų brigadas reikėjo supažindinti su nauja medžiaga, todėl iš pradžių pastatėme du mažus pastatus – tualetą ir pirtelę.

Visada rekomenduoju žmonėms prieš pradedant statyti šiaudinį pastatą pabandyti savo jėgas statant mažesnį pastatą. Visada galima pradėti nuo tualeto, pirtelės, kokio nors mažo ūkinio pastatėlio ir tik po to imtis didesnio namo. Bandomąjį tualetą iš šiaudų ryšulių mano brigados vyrai pastatė ne iš pirmo karto. Teko viską išardyti ir statyti iš naujo. Kadangi darbininkų valanda daug kainuoja, o tualeto statymo procesas, įskaitant medžiagų paruošimą, atvežimą, aikštelės parengimą, medžiagų sunešimą į vietą, pastatymą, išardymą ir pastatymą iš naujo, užtruko savaitę, šis pastatas mums kainavo apie 4 000 Lt. Labai gerai, kad teko išardyti tualetą, o ne tuos didelius pastatus, kuriuos dabar statome, nes nuostolių būtume turėję kur kas daugiau.

Tualetą statėme ant akmenų. Sukalėme pagrindą iš lentų, ant jo kraštų aplink sukonstravome tokį pat apatinį vainiką iš OSB plokščių, lentų ir keramzito viduje. Ant vainiko dėjome šiaudų ryšulius. Kadangi pastatas mažas, statyti karkaso nereikia. Čia naudota kita – bekarkasė statybos iš šiaudų ryšulių technologija. Kiaurai apatinį vainiką ir medinį pagrindą išgręžėme skyles bei įtvirtinome ilgus metalinius strypus, ant jų kaip šašlykus ant iešmo užmovėme šiaudų ryšulius.

Ant ryšulių sienų sukonstravome viršutinį vainiką. Jis yra toks pat, kaip ir apatinis – iš OSB plokščių, lentų ir keramzito viduje. Ant šio vainiko surėmėme įprastas gegnes ir uždengėme įprastą stogą – nendrinį.

Įstatėme duris ir išėjo labai jaukus bei gražus tualetas.

Statydama šiaudinę pirtelę mūsų brigada toliau mokėsi statyti iš šiaudų ryšulių, tačiau tai buvo pirmas šiaudinis pastatas, turintis karkasą.

Vis dėlto karkasinė statyba šiek tiek skiriasi nuo bekarkasės, todėl būtinai reikėjo įgyti praktikos ir šioje srityje. Vėliau beveik pagal tokią pat technologiją statėme ir didžiuosius namus.

Pirtelei padarėme labai įdomius polinius pamatus, bet pasakosiu tik apie šiaudinę pastato dalį. Ant pamatų buvo paklota juosta ruberoido ir sukonstruotas įprastas apatinis vainikas iš OSB plokščių.

Ant vainiko pastatytas karkasas iš 10x10 cm tašų ir uždengtas stogas. Kai stogas uždengtas, galima į vidų suvežti šiaudų ryšulius ir statyti nors ir lyjant stipriam lietui. Tuo karkasinė statyba labai patogi.

Pirties karkasinė statyba kitokia nei aprašyto šiaudinio priestato: ten naudotos lentos, čia – tašai; ten lentos išdėstytos kas 70 cm ir ryšuliai sustatyti vienas ant kito kolonos principu, čia tašai sustatyti kas du metrai, o ryšuliai sudėti vienas ant kito kaip plytos. Abi statymo technologijos yra geros – metodą renkasi statybos vadovas.

Statydami priestatą slėgėme visą sieną iš karto, pirtelėje slėgėme ir fiksavome ryšulius kas tris eiles. Tai atliekama labai paprastai: ant į sienas sustatytų trijų eilių ryšulių dedamos dvi siauros 1x8 cm lentos. Tarp šių lentų bei viršutinio vainiko įstatomas kėliklis („domkratas“) ir ryšuliai suspaudžiami, lentos pagaliukais ir varžtais tvirtinamos prie karkaso ir nuimamas kėliklis. Dedamos dar trys eilės ir vėl atliekamas tas pats veiksmas.

Įstatyti į karkasą septintą, paskutinę, eilę buvo sunkiausia, nes viršuje karkasas turi labai daug detalių. Kadangi prie tų detalių statomus šiaudų ryšulius reikia įpjauti, tam sugaišome labai daug laiko. Statydami kitus pastatus padarėme gudriau: pastatėme karkasą su ilgais laikomaisiais elementais, vėliau juos išėmėme, sustatėme ryšulius, o jau pastatytoje sienoje išpjovėme griovelį ir į jį grąžinome išimtą elementą. Taip yra lengviau, nes nereikia matuoti ir pjaustyti kiekvieno ryšulio, o rezultatas gaunamas toks pat.

Sustatę pirties sienas po sijomis pritvirtinome popierių ir užkalėme jį lentomis. Dabar iš apačios matyti gražios lentinės lubos, o iš viršaus – šiaudų ryšuliai, sudėti tarp sijų ant popieriaus. Popierių dėjome tam, kad pro galbūt atsirasiančius lubų plyšius nebyrėtų šiaudai ir nesklistų dulkės. Jokios kitokios izoliacinės medžiagos nenaudojome.

Šiaudinėje pirtyje jokiu būdu negalima naudoti polietileninės garo izoliacinės plėvelės, nes ant jos susidaro kondensatas, drėkinantis šiaudus sienos viduje, neleidžiantis cirkuliuoti orui ar išvėdinti drėgmės. Siena gali sudrėkti, bet kadangi ji atvira, drėgmė pasišalins į pastato išorę, nesupūdydama šiaudų. Būtent dėl to rekomenduojama išorinį tinko sluoksnį pirtyje padaryti laidesnį orui ir garams nei vidinis. Taip natūrali drėgmė ištraukiama iš sienos lauk.

Pirtelę galima tinkuoti moliu ar kalkių tinku, o vėliau apkalti medinėmis lentelėmis. Tinkuoti šiaudinio pastato sienas būtina dėl keleto priežasčių: graužikų, ugnies, drėgmės pavojaus, vabzdžių ir pan. Pirtyje didžiausias yra ugnies pavojus, bet šios pirtelės nutarėme netinkuoti.

Gyvenamieji pastatai

Dabar statomi du didžiuliai gyvenamieji namai skiriasi nuo kitų šiaudinių pastatų. Statybos technologijas taikome tokias pačias: vainikai, karkasas, šiaudų ryšuliai, slegiami kas trys eilės, tinkavimas, bet skiriasi pati pastato koncepcija.

Paprastai šiaudinis namas yra pigus, paprastas, greitai pastatomas, įdedama šeimininko rankų darbo, bet išvaizda jis skiriasi nuo įprastų pastatų. Šie du namai yra kitokie: nepigūs, sudėtingos konstrukcijos, statomi profesionalių statybininkų ir išvaizda panašūs į aplinkinius namus. Turime idėją pastatyti modernius, komfortiškus su visais patogumais šiaudinius namus, naudodami modernias medžiagas ir technologijas.

Pakaunėje statomas modernus 300 m² gyvenamasis namas iš šiaudų ryšulių apšildomas geoterminiu šildymu.

Šie namai savo išvaizda, technologijomis ir patogumu panašūs į šiuolaikinius modernius statinius, bet juose dar pridėtos gerosios šiaudų technologijos savybės: gera šilumos izoliacija, sveikos, netoksiškos medžiagos, kvėpuojanti siena, geras mikroklimatas, ekologija, mažesnis statybinių medžiagų gaminimo poveikis aplinkai. Kitaip sakant, čia suderintos geriausios technikos pasaulio savybės ir natūralios statybinės medžiagos. Tai savotiška mėgėjiškos paprastos statybos iš šiaudų ryšulių atsvara ir pirmas žingsnis į rimtos, profesionalios statybos rinką.

Dabar bijoma statyti didžiulius namus dėl didelio kuro kiekio, reikalingo jiems apšildyti. Pastatėme 300 m2 gyvenamuosius namus, kuriems apšildyti reikės tiek pat išteklių, kaip 100–150 m2 pastatams. Tokį efektyvumą galima pasiekti tik šiaudais kaip statybine ir izoliacine medžiaga. Tam stogo varža neturėtų būti mažesnė nei sienų, todėl stogą padarėme tokio pat storio, kaip sienos – 30 cm nendrių ir 20 cm medžio vatos po jomis.

Pasirinkome medžio vatą, nes ji ekologiškesnė už akmens vatą. Tiek sienų, tiek stogo varža siekia 9 m²K/W. Statybos technologija labai panaši į mano jau statytų ir aprašytų pastatų – panašiausia į pirtelės statybą. Galiu tik paminėti keletą skirtumų, palengvinusių darbą ir pagerinusių kokybę:

1. Statydami pirtelę pastebėjome, kad vien vertikalaus suslėgimo nepakanka. Norint, kad siena būtų stabili ir vientisa, reikia slėgti ir horizontaliai, todėl kiekvieną šiaudų ryšulį prieš dėdami į sieną presavome iš naujo;

2. Slėgėme kas tris eiles, bet pastebėjome, kad geriau dėti vieną platesnę lentą nei dvi siauras, kaip darėme statydami pirtelę. Platesnė lenta ne taip lengvai lūžta spaudžiant kėlikliu;

Vietoj dviejų lentų geriau įdėti vieną, bet plačią

3. Pamatę, kad šiaudų ryšulys liesis su karkasu ir reikės išpjauti griovelį jame, apjuosėme jį trečia papildoma virve. Galima bandyti išsiversti ir su dviem virvėmis, vieną iš jų paslinkus toliau nuo pjaunamos vietos. Tačiau pastebėjome, kad užrišus papildomą virvę daug lengviau dirbti ir nepabyra šiaudai;

4. Vientisą sieną pastatėme per du aukštus. Tai itin palengvina darbą ir suteikia galimybę vienodai izoliuoti visą sieną. Teko vieną vidinę sieną statyti ne per du aukštus, tad įkišti paskutinį šiaudų ryšulį prie pat lubų yra labai sudėtinga. O kitas sienas pastatėme be vargo.

Keletas bendrų patarimų:

1. Būtina gerai apsaugoti palanges, nes vanduo gali patekti į ryšulius iš viršaus ir supūdyti sieną. Iš šono patenkantis vanduo nėra toks pavojingas. Mes ertmę palangei šiauduose užklojame ruberoidu ir tik po to įstatome staktas, rėmus;

2. Kampus ir kitas jautrias vietas prieš tinkuojant reikia apsaugoti specialiai tam skirtu tinkleliu, bet jo nebūtina dėti ant visos sienos. Tinką lengva įtrinti į šiaudus ir jis laikosi be tinklelio. Jį reikia naudoti tik jautriose vietose;

3. Sienas reikia saugoti nuo drėgmės. Keturšlaitis stogas gerai apsaugos visas keturias pastato sienas. Statydami atradome daug įvairių niuansų ir subtilybių. Kai kurias iš jų sunku nupasakoti, todėl linkiu kartu ieškoti, atrasti ir kurti!

Domantą Surkį kalbino Laimis Žmuida

Šis straipsnis yra knygos „Šiaudiniai namai“ dalis. Tai 250 puslapių apimties gausiai iliustruota knyga apie naujo požiūrio būtinybę, apie ekologiškus statybos sprendimus, mažai energijos naudojančius pastatus, apie aplinkai palankią statybą iš presuotų šiaudų ir pasaulio bei Lietuvos šiaudinius namus. Knyga „Šiaudiniai namai“ išleista vykdant projektą „Aplinkai palankios statybos iš šiaudų populiarinimas mažinant įtaką klimato kaitai“.

Komentarai (27)