Šiaudiniame name saugos linininkystės tradicijas

Nereikėjo Lietuvoj nužudyt linininkystės, nereikėję būt jos gaivyt. Besiderėdami su ES paaukojo šią ūkio kryptį, o dabar krokodilo ašaras lieja. Beliks tik muziejuos pasižiūrėt į, kažkada mūsų pasidižiavimą, liną.

Kas 2-3 dienos nulekiu to namuko pafotkint. Jei redakcija norėtu daugiau ta tema ką nors rašyt, nuotraukas galiu atsiust. Šiaip pradžioje tikrai sustatė medinį karkasiuką, bet kas keista nedaro jokių medžio sijų sunėrimų. Viskas tiesiog suglausta ir tvirtinta skardinėmis juostelėmis prikaltomis vinimis (tokie kaip ir su sriegiu, kad sunkiau išsitrauktu). Dabar stogas jau uždengtas, dėliojami presuoti šiaudai. Vidus kol kas neaišku kaip bus daromas. Fotografuojant viduj visur stovi medinės sijos . Bet jau galima išskirt 2 patalpas pirmame aukšte, pagalbinę patalpą ir laiptinę. Antras aukštas kol kas vientisas, kambariai neišsiskiria. Pakalbėjus su vietiniais girdisi daug nustebusių balsų (kalbu apie tuos kuriems dar teko gyvent namuose šiaudiniais stogais) kodėl stogas lyginant su prieškario laikais toks plonytis. Girdisi nuomonių, kad daugiau 5'ių metų nelaikys. Na bet čia jau reikės pasikalbėt su su "oficialią" nuomonę turinčiais, gal kokia tai chemija tie rugių šiaudai impregnuoti. Lyginant su prieškariu naudota sienų technologija vėl matosi skirtumai. Čia kiek teko girdėt, presuoti šiaudai bus molio-vandens skiediniu supurškiami taip, kad permirktu kiaurai ir tada jau sudžiūvę sutvirtintu ir apšiltintu sienas. Prieškariu statytuose pastatuose buvo naudojamas šiaudų-šakelių-molio mišinys iš kurio tiesiog buvo lipdomos sienos. Sienos tvirtos, teko tuo įsitikint pavažiavus toliau nuo Upytės link Krekenavos kur prie vietovės, berods Levaniškiais vadinamos, dar stovi tokio pastato sienos (tarybiniais laikais statyta ferma jau nugriuvus), bei paklajojus po Kupiškio kraštą. Kaip bus su šiomis, naujomis vėlgi tik laikas parodys nors vietinių požiūris kiek skeptiškas, bet palankesnis nei stogo atžvilgiu. Asmeniškai man labiau visgi "smetoniška" statyba, bet negaliu nepastebėt, kad prie šio namuko dirbantys stogdengiai stogą padarė tikrai dailų . Bus labai įdomu pažiūrėt kiek gi laikys ta statyba . Kas dėl linų tai jaučiamas skirtumas to kas buvo prieš kelis metus ir dabar. Seniau visur matydavosi linų plotai. Šiemet juos tenka pamatyt tik Upytėje esančios augalininkystės bandymų stoties laukuose. Berods ji yra Dotnuvos filialas. Vietiniai pasakoja, kad seniau ne tik i Panevėžį linai buvo vežami bet ir paskutiniu metu pačioje Upytėje buvo įkurtas nedidelis linų perdirbimo fabrikėlis, kuris panašu šiemet jau neveiks. Paklausinėjus kas ir kaip. Pasigirsta vieninga nuomonė. Neapsimoka augint. Kodėl? Ogi Prancūzai pigiau užaugina ir didesniais kiekiais. Nors prancūzų mokslininkai gana reguliariai lankosi ir toje pačioje Upytėje, dirba su vietiniais mokslininkais. Kurie dalyvauja ne tik Lietuvoje vykstančiuose mokslininkų suvažiavimuose. P.S. Tačiau linai linais, bet buvau nuvestas ir prie laukų kuriuose auginami GMO (genetiškai modifikuotas organizmas) laukų.. Liūdna, bet pasirodo GMO jau įsitvietino Lietuvoje ir teko girdėt nuomonių, kad greičiausiai ant visų lietuviškų pieno produktų visgi reiktu dėt GMO ženkliukus...