Statantiems namus. Langinės - vėl madingos? (1)
Dar prieš pusšimtį metų Lietuvoje jos buvo itin populiarios – praktiška, gražu ir netgi būtina. Kaipgi troba atrodys be vienspalvių arba margų, išraižytų, išpieštų langinių? Pietų kraštuose jos pačios paprasčiausios, svarbiausia, kad apsaugotų nuo kaitros, šiauriniuose – dar ir eksterjero elementas. Nepasiginčysi: langinės išties suteikia statiniams šilumos, bet ar populiarios dabar?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Juk moderniems namams vargiai jas pritaikysi. Tačiau „M ir M“ kalbinti tautodailininkai pasidžiaugė, kad pastaruoju metu langinėmis savo būstus išpuošia vis daugiau naujakurių.
Langinių anatomija
Nuo seniausių laikų langinės daromos iš medienos. Nelygu medžio rūšis, tokios laiko net 50–100 metų. „Dažniausiai langinės būna eglinės arba pušinės – senoliai joms gaminti rinkdavosi būtent šiuos medžius“, – sako prieniškis tautodailininkas medžio meistras Arūnas Venslavičius. Nors spygliuočiai ypač sugeria drėgmę, viską lemia medienos paruošimas: medis turi būti pjautas sausio–vasario mėnesiais, gerai išlaikytas, išdžiovintas natūraliu būdu.
„Pavasarinis arba vasarinis medis būna saldus, prisipildęs syvų, todėl toks netinka“, – aiškina pašnekovas. Gali būti ir metalinių (ažūrinių) langinių, kurios ne tik apsaugo, puošia, bet ir į namus praleidžia šviesą. O kad atrodytų linksmiau, tokias galima nudažyti nuotaikinga spalva. Žinoma, ją būtina derinti prie namo fasado.
Langinės ir ornamentai aplink langus, vėjalentės senovėje buvo aiškiai susietos su žmogaus profesija: štai žvejo namą puošdavo vandens motyvai, žuvys, augalai, batsiuvio – įrankiai ar kitos detalės. Kitas nuo seno būdingas išskirtinumas – šalies regionai.
„Kiekviename langinės skirtingos, pavyzdžiui, dzūkiškose dažniausiai vyrauja smulkūs elementai“, – pastebi A. Venslavičius.
Šiuolaikinės langinės gana paprastos. Pasak meistro, vyrauja natūralios spalvos, kad nelabai išsiskirtų iš aplinkos. Tačiau bendra tendencija tokia: jeigu namo spalva šviesi, balta, tai langinės juodos, rudos, tamsios, o jei būstas tamsių atspalvių – šviesios.
„Pasitaiko įvairiausių užsakovų, kurie puikiai žino, ko nori, ir supranta išliekamąją langinių vertę. Juk su langinėmis ir papuošimais namas atrodo visai kitaip, jis linksmas. Gražūs langai – tarsi namo akys“, – langinių privalumus vardijo tautodailininkas. Langinės susideda iš kelių dalių: viršutinė yra karūna, kurios viršuje, pavyzdžiui, gali būti išrėžta širdelė (tai retas ornamentas), po ja pokarūninė lenta arba apvadas, kelių aukštų arba paprasta viršlanginė lenta, šoninė lango lenta, palangė, apatinis lango papuošimas, langinių rėmas, įsprūda, vyriai. Pastarieji gali būti padaryti kalvio, ornamentuoti, išraižyti. Montuojami viršuje, tačiau dedami iš vidinės pusės ir matyti tik tada, kai langinės uždaromos. Reikia žinoti, kad ne kiekvienam langui galima pritaikyti langinę, išskirtiniais atvejais, kai langai arti vienas kito, jos netelpa, todėl pats mažiausias atstumas tarp jų turėtų būti toks, kad tilptų visa langinė.Prižiūrėsi – ilgiau turėsi
„Padarei, pakabinai, pamiršai, nupuvo ir vėl naujas kabini“, – juokavo A. Venslavičius. Svarbiausia langinių priežiūros taisyklė – dažyti. Prieš tai medieną patartina apdoroti specialiais impregnantais. Langinėms dažyti naudojami įvairiausi dažai. Specialistai rekomenduoja naudoti tokius, kurie ant paviršių nesudaro plėvelės, todėl mediena kvėpuoja, nepraleidžia drėgmės.
„Kada mediena gera – nudažo saulė, nugairina vėjas, gamta nurudina, nujuodina, nugelsvina – niekas neatkartos tokių atspalvių“, – sako meistras.
Visas langines galima uždaryti ir, jeigu reikia, užkabinti (užrakinti). Uždaromos arba iš lauko pusės, arba iš namo vidaus. A. Venslavičiaus nuomone, dabar nėra prasmės labai kruopščiai užrakinti langinių, mat jos daugiau ar mažiau atlieka dekoratyvinę, o ne apsauginę funkciją.
Langinėmis dažniausiai puošiami pirmojo aukšto langai. Sumontuoti ilgai netrunka, kadangi viskas paruošiama ceche. Langinių kainos įvairios ir priklauso, kiek įdėta darbo, koks modelis, dizainas pasirinktas. Sumos svyruoja nuo 300 iki 500 Lt.
„Manyčiau, kad šiuolaikinė langinių paskirtis traukti žvilgsnį, suteikti aplinkai grožio. Štai Aukštaitijoje teko matyti langines, prikabintas prie mūrinio namo. Nepatikėsite: mūro nebėra, jis dingsta – namas pasidaro linksmas ir jaukus, besišypsantis“, – užbaigia pokalbį Arūnas Venslavičius.
Neapsieinama ir be kalvių išmonės
„Langinės gali būti su kalvio darbo vyriais, apkaustais. Senovėje žmonės, norėdami naktį apsaugoti savo namus, įstrižai per visą langinę dėdavo užraktus. Vyrius tvirtino prie staktos – padarydavo ilgus vinis, įkaldavo ir užlenkdavo, kad neišplėštų. Ant užraktų išraižydavo ornamentus, iškaldavo metus, netgi savo vardą, mat tais laikais kiekvienas kalvis norėdavo pasižymėti“, – pasakoja kaunietis tautodailininkas kalvis Ričardas Grekavičius.
Pasak jo, metalines langines galima pavadinti paprasčiau – tai grotos, kad ir kokios būtų gražios.
„Dailiausiai atrodo prie medinių pritvirtintos metalinės dekoratyvinės puošmenos. Kiek laiko užtrunka jas iškalti, pasakyti sunku – priklauso nuo pasirinkto modelio, rašto. Beje, senovėje metalinės dalys buvo tepamos riebalais, bičių vašku, kad nerūdytų, ilgiau laikytų. Langinių papuošimai daromi iš paprasčiausio plieno, vėliau tvirtinami prie medinės langinių dalies ir galiausiai ją tereikia užkabinti.
Liaudiški vyriai ir apkaustai patys paprasčiausi, neperkrauti nereikalingomis detalėmis. O dabar būna ir modernesnių – paukščių, pynių ir pan. Šiais laikais langinėmis daugiausia puošiasi kaimo turizmo sodybos, nes moderniam būstui sunkiai tokias pritaikysi. Žinoma, rąstiniam namui langinės puikiausiai tiks“, – sako Ričardas Grekavičius.