Nepaisant jau dvejus metus Rusijos vykdomos agresijos prieš Ukrainą, Lietuva yra tapusi tarpine stotele naudotam kepimo aliejui iš Rusijos ir Baltarusijos patekti į kitas Europos Sąjungos šalis. Toks aliejus vėliau naudojamas pažangiųjų biodegalų gamybai, bet dėl jo atitikties kriterijams kyla nemažai abejonių.

Praeitą savaitę suėjo dveji metai nuo tada, kai Rusija pradėjo karinius veiksmus prieš Ukrainą ir jos piliečius. Dauguma Europos Sąjungos šalių teikia pagalbą Ukrainai, o ES nustatė įvairius prekybos su Rusija ribojimus. Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, ES importas iš Rusijos, siekęs arti 10 proc. viso ES importo 2022 m. vasarį, susitraukė iki mažiau nei 2 proc. 2023 m. gruodį. Tai iš esmės nutiko dėl didelės dalies ES šalių atsisakymo importuoti iškastinį kurą iš Rusijos. Tačiau iš Rusijos importuojamo naudoto aliejaus kiekiai išliko menkai pakitę.

Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad naudoto kepimo aliejaus importas į Lietuvą pradėjo staigiai augti po to, kai 2018 m. buvo priimta Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ir ES šalims suteikta teisė naudotą kepimo aliejų naudoti pažangiųjų biodegalų gamybai. 2018–2023 m. importas padidėjo daugiau nei 4 kartus ir 2023 m. jo vertė siekė kiek daugiau nei 38 mln. JAV dolerių. Pernai tiesiogiai iš Rusijos į Lietuvą naudoto kepimo aliejaus buvo importuota už beveik 21 mln. JAV dolerių.

Į Lietuvą naudotas kepimo aliejus iš Rusijos taip pat galimai patenka per Estiją. Itin dideli kiekiai buvo stebimi 2022 m. Be to, toliau vyksta naudoto kepimo aliejaus importas iš Baltarusijos, 2021–2023 m. jo vertė svyravo tarp 3 ir 4 mln. JAV dolerių per metus.

Aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius teigia: „Rusijos vykdomas karas sukelia siaubingas pasekmes Ukrainos žmonėms, tad kyla natūralus klausimas, kodėl ES, įskaitant Lietuvą, leidžia tokių energetinių produktų žaliavų, kaip naudotas kepimo aliejus, importą? Kiekvienu importuotu naudoto aliejaus litru prisidedama prie Kremliaus režimo galimybių toliau vykdyti karo veiksmus“.

Lietuva Europos Sąjungoje yra tapusi didele naudoto kepimo aliejaus eksportuotoja. 2018–2022 m. naudoto kepimo aliejaus eksportas išaugo 4 kartus ir jo vertė siekė beveik 65 mln. JAV dolerių. Pernai eksporto apimtys sumažėjo iki beveik 45 mln. JAV dolerių. Pagrindinės kryptys – Lenkija, Vokietija ir Vengrija.

Briuselyje įsikūrusio nevyriausybinių organizacijų tinklo „Transport & Environment“ („T&E“) 2023 m. pabaigoje atlikta naujausių su biodegalais susijusių duomenų analizė atskleidė, kad maždaug 80 proc. ES transporte sunaudojamo naudoto kepimo aliejaus – importuojama. Daugiau nei pusė jo atkeliauja iš Kinijos. Organizacijų tinklui „T&E“ kyla nemažai dvejonių, kad nemaža dalis į Europos Sąjungą importuojamo naudoto kepimo aliejaus yra padirbta – todėl neteisingai apskaitoma.

D. Tracevičius taip pat kelia šiuos klausimus Lietuvoje – „Rusijos ir Baltarusijos šalių kaip tiekėjų patikimumas yra labai abejotinas. Ar Lietuvos įmonės, prekiaujančios tų šalių naudotu kepimo aliejumi, nurodo jų kilmės šalį? Ši situacija dar kartą parodo, kokia netvari yra taip vadinamųjų biodegalų pramonė, kuri taip pat reikšmingai prisideda prie atogrąžų miškų naikinimo, daugiamečių pievų suarimo, aukštesnių maisto ir degalų kainų kiekvienam gyventojui, nes joje naudojami žmonėms vartoti tinkami žemės ūkio produktai. Visų šių problemų būtų galima išvengti kuo skubiau elektrifikuojant transporto sektorių“.

PAPILDYTA. Biodegalų asociacijos komentaras dėl pasirodžiusios informacijos žiniasklaidoje

Reaguodama į nevyriausybinės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ išplatintą pranešimą, Biodegalų asociacija patikslina, kad Lietuvos biodegalų gamintojai iš Rusijos, Baltarusijos ir kitų priešiškų valstybių panaudoto kepimo aliejaus neperka ir neketina pirkti ateityje.

„Pirmos kartos biodegalus Lietuvos įmonės gamina iš vietinės žaliavos, o antros kartos biodegalų gamybai vietinių žaliavų trūksta, todėl dalis jų įsivežama iš kitų valstybių, pavyzdžiui iš Estijos ar Ukrainos. Atsakingai pareiškiame, kad Lietuvos biodegalų gamyklos žaliavas įsigyja tik iš patikimų tiekėjų, o su priešiškomis ir tvarumo standartų neatitinkančiomis valstybėmis verslo santykių neturime ir neturėsime“,  - teigė Biodegalų asociacijos viceprezidentas Vytautas Kisielius.

Pasak V. Kisieliaus, tikėtina, kad Lietuva yra tranzitinė valstybė, per kurią  panaudotas kepimo aliejus iš Rusijos ar Baltarusijos buvo gabenamas į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis. ES jau keletą metų keliamas klausimas dėl reikšmingai išaugusio panaudoto kepimo aliejaus importo iš trečiųjų šalių, dažniausiai iš Indonezijos, Malaizijos ar Kinijos.

Abejojama, ar šiose šalyse įmanoma surinkti itin didelius panaudoto aliejaus kiekius, todėl kyla įtarimų, kad vietoje panaudoto kepimo aliejaus importuojamas alyvpalmių aliejus, kurio gamyba yra netvari – naikinant atogrąžų miškus.

Tokios biodegalų tranzito „schemos“ iš priešiškų šalių turi neigiamą įtaką Lietuvos biodegalų gamintojų konkurencingumui ir menkina pasitikėjimą jomis.  Lietuvos gamintojai žaliavą perka iš vietos ūkininkų ir taip skatina Lietuvos ekonomiką. Lietuvoje pagaminti biodegalai išskiria apie 80 proc. mažiau anglies dvideginio nei naftos degalai ir yra efektyvi priemonė ne tik siekti klimato kaito stabdymo tikslų, bet ir dekarbonizuoti Lietuvos transportą.

Biodegalų asociacijos viceprezidento teigimu, Lietuvoje biodegalų gamyba atitinka aukščiausius kokybės ir tvarumo standartus, kai trečiosiose šalyse biodegalų gamyba susiduria su aplinkosauginiais iššūkiais. Todėl viešindamos informaciją nevyriausybinės organizacijos turėtų vengti apibendrintų kaltinimų visiems biodegalams.

Komentarai ()