Smūgis Putinui. Globalaus žaidimo taisyklės keičiasi ()
Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas ilgą laiką buvo priešiškai nusiteikęs NATO plėtrai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Švedijos narystė NATO reiškia, kad Aljansas Baltijos jūroje yra dominuojanti jėga.
Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas ilgą laiką buvo priešiškai nusiteikęs NATO plėtrai. Jis tvirtino, kad invazija į Ukrainą buvo būdas neleisti Aljansui artėti prie Rusijos sienų. Tačiau galiausiai įvyko priešingai.
Apie tai rašo „Business Insider“.
Pirmadienį, vasario 26 d., Vengrijos parlamentas balsavo už Švedijos narystę NATO – šis žingsnis gali būti kaip tik tai, ko Vakarams reikia norint atremti V. Putiną ir jo slaptą taktiką.
Švedijos narystė NATO baigs dešimtmetį trukusią neutralumo politiką. Tai taip pat reiškia, kad laikas po Šaltojo karo, kai Švedija sumažino savo kariuomenę ir siekė geresnių prekybinių ir diplomatinių ryšių su Rusija, baigėsi.
NATO pareigūnai jau seniai baiminasi, kad Baltijos regionas šiaurės rytų Europoje yra viena pažeidžiamiausių aljanso zonų ir, jei Rusija laimės Ukrainoje, kitas jos žingsnis gali būti ataka prieš šį regioną.
Švedijos gynybos universiteto gynybos specialistas Oskaras Jonssonas „Business Insider“ sakė, kad Švedija NATO suteiks daug naujų atsakomųjų pajėgumų.
„Švedija suteiks strateginį gylį, reikalingą oro ir raketų operacijoms prieš Rusijos operacijas vykdyti, taip pat bus stipri jėga Baltijos jūroje“, – sakė jis.
Šimtus metų šis regionas buvo gyvybiškai svarbus Rusijos laivyno koridorius, „Business Insider“ sakė Arkties instituto mokslinis bendradarbis Nima Khorrami.
Jis pridūrė, kad Švedijos „plačios pakrantės ir daugybė salų suteikia NATO unikalų pranašumą navigacijos ir kontrolės srityje“ virš jūros ir riboja galimas Rusijos karinio jūrų laivyno operacijas iš savo bazių Baltijos zonoje.
N. Khorrami pridūrė, kad Švedijai įstojus į aljansą, NATO sienos dar labiau priartėjo prie Rusijos, o tai reiškia, kad NATO gali veiksmingiau smogti Sankt Peterburgui, antram pagal dydį Rusijos miestui, ir Kaliningradui – Baltijos šalių anklavui, kuriame Rusija laiko branduolines raketas „Iskander“.
„Tai prideda dar vieną atgrasymo nuo galimos Rusijos agresijos sluoksnį, nes NATO pajėgos gali veiksmingai reaguoti į grėsmes realiu laiku“, – sakė N. Khorrami.
2018 m. Švedija išleido 20 puslapių vyriausybės brošiūrą „Jei ateis krizė ar karas“, kurioje piliečiams nurodoma, ką daryti reaguojant į tokias krizes, kaip elektros energijos tiekimo nutraukimas ar didžiulės kibernetinės atakos.
Europos lyderiai atkreipia dėmesį į šią strategiją ir bando paruošti savo piliečius niūriai karo su Rusija perspektyvai.
Latvijos užsienio reikalų ministras paragino Aljanso nares apsvarstyti galimybę atkurti šaukimą į kariuomenę, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę pareiškė, kad NATO per penkerius metus turi pasiruošti karo su Rusija galimybei.
„Tai jau sulaukė didelio NATO šalių, kurios niekada neturėjo tokios koncepcijos ir nori mokytis, susidomėjimo“, – Švedijos strategiją komentavo O. Jonssonas.
Vienas pagrindinių būdų, kaip Rusija bando išnaudoti NATO šalių pažeidžiamumą ir vidinį susiskaldymą, yra dezinformacijos ir sąmokslo teorijų skleidimas. Švedija apkaltino Rusiją skleidžiant dezinformaciją apie Korano sudeginimą, siekiant pakenkti jos siekiui tapti NATO nare.
N. Khorammi sakė, kad įgyvendindama savo visapusės gynybos strategiją Švedijos vyriausybė įvedė politiką, kuria siekiama informuoti žmones apie dezinformacijos pavojus, į šią politiką turėtų atkreipti dėmesį ir kitos NATO narės.
„Manau, kad nemaža dalis Aljanso narių, kaip ir visa NATO, teigiamai vertins Švedijos psichologinės gynybos agentūrą ir jos darbą aktyviai demaskuojant dezinformaciją“, – sakė jis.
Jungtinės Valstijos ilgą laiką remia Aljansą. Tačiau Donaldas Trumpas, siekdamas susigrąžinti prezidento postą dabartiniuose rinkimuose, vėl kursto priešiškumą jam ir kvestionuoja JAV įsipareigojimus. Neseniai Pietų Karolinoje vykusiame mitinge jis netgi pasakė, kad pakvies Rusiją pulti NATO nares, kurios nemoka mokesčių.
Rusija į pirmuosius Švedijos žingsnius įstojant į NATO 2022 metais atsakė grasindama regione dislokuoti daugiau branduolinių ginklų.
Rusijos grėsmė NATO yra didesnė nei bet kada anksčiau, todėl Švedijos įstojimo į Aljansą svarbos negalima nuvertinti.
